juslės

Ar kada spėliojote, ką jaučia žolė po jūsų kojomis, ką užuodžia obelis ar ką regi auksažiedė? Augalai nuolatos stimuliuoja mūsų pojūčius, bet jų pačių jaučiančiomis būtybėmis daugelis mūsų nelaikome. Iš tiesų jutimai augalams itin svarbūs. Kokios gyvenimo peripetijos juos beištiktų, lieka savo vietoje – negali migruoti, ieškodami maisto, pasprukti nuo skėrių antplūdžio ar susirasti užuovėją nuo audros.

Kasmet ateities buitinius prietaisus kuriantys įvairių šalių dizaino studentai, dalyvaujantys tarptautiniame konkurse „Electrolux Design Lab", šiemet stengėsi išplėsti juslių spektrą, kurios pasitelkiamos ne tik gaminant ir ragaujant maistą, bet ir įvertinant produktų šviežumą bei keičiant aplinką.

Tyrimas patvirtino hipotezę, kad smegenų žievės dalys, atsakingos už atskirų juslių informacijos apdorojimą, ypatingai artimai susijusios tarpusavyje. Visi esame girdėję apie nepaprastus aklų žmonių sugebėjimus ypatingai gerai girdėti, smarkiai užuosti ir jautriai lytėti. Vienas tokių neeilinių sugebėjimų pavysdžių – neregys Danielius Kishas. Jis išvystė gebėjimą naudotis echolokacija – kaip tai daro šikšnosparniai ar delfinai – ir štai tokiu būdu puikiai orientuotis jį supančiame pasaulyje.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kvapai geriau nei, pavyzdžiui, garsai, gali nukelti į tolimos praeities prisiminimus. Tokie tyrimo rezultatai patvirtino garsiąją prancūzų rašytojo Marselio Prusto teoriją, išdėstytą septynių dalių veikale „Prarasto laiko beieškant“ (pranc. „À la recherche du temps perdu“) . Prusto fenomenu vadinama idėja ta, kad išskirtiniai kvapai yra galingiausia juslė, žadinanti tolimos praeities prisiminimus.