jūratė petrauskienė
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „jūratė petrauskienė“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „jūratė petrauskienė“.
Vyriausybė paskyrė Valstybės duomenų agentūros vadovę Petrauskienę antrai kadencijai
Vyriausybė paskyrė Valstybės duomenų agentūros generalinę direktorę Jūratę Petrauskienę antrai penkerių metų kadencijai.
Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma, kad J. Petrauskienės tarnybinė veikla pirmosios kadencijos laikotarpiu, 2020–2022 metais, yra įvertinta labai gerai, o praėjusių metų vertinimas viršijo lūkesčius.
Dėl šios priežasties agentūros vadovę siūloma skirti generaline direktore dar penkeriems metams be konkurso – antroji vadovės kadencija prasidės šių metų lapkričio 15 dieną.
Vyriausybė spręs dėl Valstybės duomenų agentūros vadovės skyrimo antrai kadencijai
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar Valstybės duomenų agentūros vadovę Jūratę Petrauskienę skirti antrai kadencijai.
Pritarus Ministrų kabinetui, ji be konkurso būtų skiriama dar vienai penkerių metų kadencijai nuo šių metų lapkričio 15 dienos.
Kaip nurodoma Vyriausybės kanceliarijos pažymoje, J. Petrauskienės 2020–2022 metų veikla buvo įvertinta labai gerai, o 2023 metų – kaip viršijanti lūkesčius.
J. Petrauskienė agentūrai vadovauja nuo 2019-ųjų lapkričio vidurio.
Vyriausybė ketina skirti Valstybės duomenų agentūros vadovę Jūratę Petrauskienę
Valstybės duomenų agentūros generalinę direktorę Jūratę Petrauskienę ketinama skirti antrai penkerių metų kadencijai.
Tokį sprendimą trečiadienį ketina priimti Ministrų kabinetas.
Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma, jog J. Petrauskienės tarnybinė veikla pirmosios kadencijos laikotarpiu – 2020-2022 m. – įvertinta labai gerai, o 2023 m. vertinimas viršijo lūkesčius.
Petrauskienė: pernai į Lietuvą imigravo 50 tūkst. užsieniečių
Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė teigia, kad 2023 m. į Lietuvą sugrįžo 6 tūkst. piliečių daugiau nei jų išvyko, o emigruojančių kiekis, lyginant su 2022 m., sumažėjo ketvirtadaliu. Visgi, pasak jos, 2023 m. į šalį grįžo mažiau piliečių, nei užpernai.
„Pernai į Lietuvą grįžo gyventi 17 tūkst. šalies piliečių. Jie sudarė ketvirtadalį visų imigravusių. Grįžusių piliečių buvo 4 tūkst. mažiau, nei praeitais. Iš Lietuvos emigravo 10 tūkst. piliečių, beveik 3 tūkst.
Petrauskienė: mažas pirmojo ir antrojo BVP įverčio skirtumas rodo stabilumą
Statistikams paskelbus, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) antrojo šių metų ketvirčio antrasis įvertis nuo pirmojo skiriasi tik 0,1 procentinio punkto, Valstybės duomenų agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė sako, kad reikšmingo pokyčio tarp jų ir neturėtų būti, kai remiamasi daugiau stabilesnių rodiklių.
„Per 0,1 procentinį punktą – tai yra mes turėjome 2,8 proc., o dabar BVP antrasis įvertis yra 2,9 proc.
Dulkio ministerija neskuba sekti airių pavyzdžiu, o gyventojai rėžia: „Nepadės, nesąmonė“
Buvęs ministras Veryga nori Lietuvoje ant alkoholio butelių klijuoti baisius perspėjimus apie žalą sveikatai, panašius į esančius ant rūkalų. Jis ragina sekti airių pavyzdžiu, kurie butelių etiketes keisti žada jau po 3 metų. Tačiau Arūno Dulkio vadovaujama ministerija sekti airių pavyzdžiu neskuba ir laukia Europos Komisijos patarimų. Na, o statistikai nustatė, kad pasibaigus pandemijai ir dešimtadaliu pabrangus alkoholiui, lietuviai ėmė mažiau gerti.
Tūkstančiams darbuotojų – blogos žinios: profsąjungos perspėja visus – žiūrėkite, ką pasirašote
Lietuvos ekonomika paniro į recesiją. Ir nors Valstybės duomenų agentūra gerina ekonomikos smukimo rodiklį, jis vis tiek patvirtina, kad ekonomika ritasi žemyn. Traukiasi apdirbamoji pramonė, prekyba, pervežimų ir nekilnojamojo turto pardavimų apimtys. Išaugo ir nedarbas, o profesinės sąjungos ragina darbuotojus būti atidžius, kokius popierius pasirašyti pakiša darbdaviai, kad neliktų be darbo ir dargi – be pinigų.
Socialiniai tinklai sudomino valdžią: ieško, kas rinktų duomenis apie Lietuvos gyventojus
Statistiką apie Lietuvos gyventojus – tai yra apie mus visus – renkantys valdininkai nori pašniukštinėti ir mūsų socialiniuose tinkluose. Naujienų portalo tv3.lt redakcijai pavyko gauti laišką, kurį Valstybės duomenų agentūra – taip dabar vadinasi buvęs Statistikos departamentas – ieško, kas galėtų jiems surinkti informaciją iš lietuvių socialinių tinklų.
Valdininkus domina žmonių lytis, amžius ir komentarai, kuriuos šie rašo socialiniuose tinkluose.
Palygino Lietuvos gyventojų atlyginimus: pusė „į rankas“ uždirba 804 eurus
Dirbti norintiems gyventojams 2021-aisiais turėjo šypsotis laimė, nes, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, būtent pernai šalyje fiksuota rekordiškai daug laisvų darbo vietų. Taip pat per metus ženkliai augo vidutinis darbo užmokestis, „į rankas“ pasiekęs beveik 1000 eurų.
Statistikos departamentas pirmadienį pristatė metinius pagrindinius 2021 m. Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius.
Rekordiškai daug laisvų darbo vietų
Praėjusiais metais užimtų gyventojų buvo 1 mln.
Kainų smūgis vartotojams: per metus labiausiai brango būstas, vanduo, elektra, maistas
2021-aisiais Lietuva pateko tarp vieną didžiausių infliacijos šuolių patyrusių valstybių Europos Sąjungoje. Šalyje per metus sparčiai brango šildymas, vanduo, elektra, dujos, maisto prekės ir paslaugos. Tai − didžiausias kainų šuolis Lietuvoje per penkerius metus.
Statistikos departamentas pirmadienį pristatė metinius pagrindinius 2021 m. Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuva nyksta: per 10 metų netekome tiek žmonių, kiek gyvena Klaipėdoje ir Panevėžyje
Naujausi Lietuvos gyventojų surašymo duomenys rodo pavojingą tendenciją – per 10 metų Lietuvoje nebeliko tiek gyventojų, kiek gyvena Klaipėdoje ir Panevėžyje kartu sudėjus. Taip pat matyti, kad gyventojai keliasi gyventi į rajonus prie didžiųjų miestų, sensta. Pozityvus pokytis, kad daugėja labiau išsilavinusių asmenų – daugiau nei ketvirtadalis gyventojų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą.
Demografė: naujausiuose rodikliuose gerų žinių mažai
Lietuvoje pernai išaugus gyventojų skaičiui, kai kurie mokslininkai teigia, kad optimizmui didelio pagrindo nėra: emigracijos mastai išlieka dideli, gimstamumas menkas, didžioji dalis imigrantų yra iš Rytų, o viena iš nedaugelio pozityvių žinių yra gerėjančios vyrų gyvenimo trukmės tendencijos.
Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2,794 mln. nuolatinių gyventojų – 145 žmonėmis daugiau negu prieš metus.