italijos ekonomika

Kaip praneša „Financial Times“, Italijos senatas ketvirtadienį pritarė Silvio Berlusconi centro-dešinės vyriausybės siūlomoms biudžeto mažinimo priemonėms. Iš viso siekiama sumažinti valstybės biudžeto deficitą 25 milijardais eurų. Ne tik S. Berlusconi šalininkų pasipriešinimas buvo įveiktas, bet ir opozicinių senato jėgų. Vyriausybės biudžeto išlaidų mažinimo programai pritarė 170 senato nariai, 136 pasisakė prieš.

Ekonomistas Rogeris Bootle'as ir jo komanda teigia, kad Italija kelia didelį pavojų euro zonai. Jų manymu, nuolatinis silpnas šalies augimas ir didžiulės skolos, kurios šiuo metu net 115 proc. viršija bendrąjį vidaus produktą, rodo, kad Italijos respublikos finansinė padėtis gali būti suvokiama kaip sprogti grasinanti laiko bomba.

Prisidėdama prie Europos pastangų įtikinti investuotojus, kad regionas yra pajėgus susitvarkyti su biudžetų deficitais apginti bendrą valiutą, Italijos vyriausybė patvirtino 24 mlrd. eurų vertės biudžeto apkarpymus, praneša Bloomberg. Taupymo priemonės apims trijų metų valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimą ir susidorojimą su mokesčių slėpimu. Taupymo priemonių, kurių vertė siekia 1,6 proc.

Europos Centrinio banko prezidentas Jean-Claude Trichet pareiškė, kad Italijos padėtis nėra tokia kaip Graikijos ir šiuo sunkiu laikotarpiu šalis parodė atsparumą. ECB prezidentas teigė, kad Italija buvo pajėgi sustabdyti biudžeto deficito augimą ir bankas paskatino šalį griežtai laikytis jos ekonomikos gaivinimo programos.

Moody's Investors Service teigia, kad Italija patirs nemažai išbandymų bandydama išspręsti skolų problemas esant lėtam ekonomikos augimui. Italija stengiasi išbristi iš nuosmukio, kai pernai jos ekonomika smuko 5,1 proc., daugiausiai per tris dešimtmečius. Europos Sąjunga prognozuoja, kad Italijos skola šiemet pasieks 117 proc. bendrojo vidaus produkto ir bus antra didžiausia Europos Sąjungoje po Graikijos. Ketvirtos pagal dydį Europos ekonomikos skola siekia 1,8 trln.