infraraudonieji spinduliai

Klaipėdoje šią savaitę pilnu pajėgumu pradeda veikti pirmoji Baltijos šalyse jėgainė, šilumą ir elektros energiją gaminsianti iš deginamų atliekų bei biokuro. Gaisro prevencijai užtikrinti elektrinėje buvo pasitelktos pačios pažangiausios technologijos – šilumą fiksuojančios infraraudonųjų spindulių vaizdo kameros.

Europos kosminės agentūros paleistas palydovas – Heršelio kosminė observatorija – netrukus nustos veikti, nes baigiasi jo aušinimui skirtas skystas helis. Pasak ESA atstovų, kuriuos cituoja „Space.com“, pasibaigus skysto helio atsargoms, teleskopas jau nebegalės stebėti ankstyvosios visatos pėdsakų, kaip jis tą darė pastaruosius ketverius metus. Astronomo Williamo Herschelio vardu pavadintas palydovas buvo paleistas 2009-ųjų gegužę.

Senovėje pirtys buvo kasamos kalvų šlaituose ir naudotos ne tik kaip kūno švaros palaikymo priemonė, bet ir kaip prieglobstis nuo šalčio žiemą. Kai kurie žmonės dėl romantikos tokias pirtis įsirengia ir dabar. Populiarios ir senovėje, ir dabar Oloje esančiame ugniakure būdavo iki raudonumo kaitinami akmenys. Tam, kad pakiltų vidaus temperatūra, ant akmenų buvo pilama vandens. Tada patalpa prisipildydavo garų. Temperatūra pakildavo tiek, kad žmonės galėdavo nusivilkti drabužius.

JAV pelno nesiekianti organizacija pranešė apie planus į kosmosą paleisti asteroidų ieškosiantį teleskopą, skelbia BBC. „Sentinel“ infraraudonųjų spindulių teleskopo užduotis bus surasti ir sekti galimai pavojingus netoli Žemės esančius asteroidus. Projektas kainuos kelis šimtus milijonų dolerių ir bus finansuojamas iš privačių aukų.

Bendrovė „Mobotix“ pranešė pristačiusi naują dviem stebėjimo moduliais aprūpintą ir ištisą parą veikti galinčią kamerą „D14D“. Tai atnaujintas patikimos ir didelio populiarumo sulaukusios „Mobotix“ kameros „DualDome D14“ modelis, išsiskiriantis geresne vaizdo kokybe ir infraraudonųjų spindulių jutikliu, suteikiančiu galimybę fiksuoti detalius vaizdus net ir visiškoje tamsoje, sakoma bendrovės pranešime.

Stenfordo universiteto Kalifornijoje mokslininkai sukūrė tinklainės implantą – bioninę akį, kuri maitinama šviesa. Šiuo metu pacientams įsodinamus implantus maitina baterijos, praneša BBC. Naujasis prietaisas, aprašomas žurnale „Nature Photonics“, naudoja specialius akinius, pro kuriuos infraraudonoji šviesa nukreipiama į akį. Tai teikia energiją implantui ir siunčia informaciją, kuri padeda pacientui matyti.

JAV kuriamas policijai ir kitoms teisėsaugos tarnyboms skirtas infraraudonųjų spindulių skeneris, galintis iš toli aptikti po žmonių drabužiais paslėptus šaunamuosius ginklus. Toks prietaisas iš anksto perspėtų pareigūnus apie ginkluotus įtariamuosius ir sumažintų pavojų jų sulaikymo metu, skelbia „Dailymail.co.

Nusikaltėliai svetimų mokėjimo kortelių PIN kodus gali sužinoti fiksuodami ant bankomatų klaviatūros pirštų paliktus šiluminius pėdsakus, perspėja saugumo ekspertai. Kalifornijos universiteto San Diege (JAV) kompiuterių saugumo specialistai USENIX Puolamųjų technologijų seminare pranešė apie savo atlikto tyrimo, kuriame buvo nagrinėjamos vadinamojo „šiluminio“ informacijos perėmimo galimybės, rezultatus.

Izraelyje plėtojama aktyvios infraraudonosios spinduliuotės maskavimo technologija gali paslėpti karinę techniką nuo pačių moderniausių  šiluminių daviklių. Bendrovė „Eltics", Izraelio kariuomenės užsakymu kurianti infraraudonosios spinduliuotės (IR) maskavimo ir priešo dezinformavimo technologiją „Black Fox Active Adaptive IR Stealth System“, pranešė sėkmingai tęsianti jos bandymus, skelbia „Defense-update.

Likus kelioms dienoms iki pražūtingo kovo 11 d. žemės drebėjimo Japonijoje atmosfera tiesiai virš jo epicentro gerokai sušilo, pranešė NASA mokslininkai. Kovo 11 d. Japonijoje įvykusio 9 balų žemės drebėjimo, paties galingiausio visoje šios šalies seisminių stebėjimų istorijoje, epicentras buvo jūros dugne, už maždaug 69 kilometrų į rytus nuo Ošikos pusiasalio.

Mokslininkų grupė sukūrė metodą, kuris leidžia sufokusuoti infraraudonųjų spindulių šviesą į nanodydžių objektus naudojant smailėjančias perdavimo linijas. Naujasis įrenginys gali būti svarbus tobulinant cheminius ir biologinius jutiklius, tarp jų ir ypatingai mažus infraraudonosios spinduliuotės spektrometrus. Įprastuose optiniuose instrumentuose šviesa dėl difrakcijos efekto negali būti sufokusuota į dėmę, kurios matmenys mažesni nei pusė bangos ilgio.

Kai 1800 m. W. Heršelis elektromagnetinio spinduliavimo sudėtyje aptiko infraraudonuosius spindulius, jis net neįsivaizdavo, kokią didelę praktinę reikšmę turės šis atradimas. Šių spindulių ypatumas tas, kad jie šildo. Ši jų savybė buvo plačiai taikoma moksliniuose tyrimuose, gamyboje ir medicinoje. Infraraudonieji spinduliai per odą prasiskverbia gana giliai į žmogaus organizmą (net iki 4 cm), jie yra labai efektyvūs ir tuo pat metu visiškai nekenksmingi, šildantys žmogaus organizmą.

„Air Guitar Pro“ gitara telpa į kišenę. Nesistebėkite pamatę vien tik grifo fragmentą – jos stygas atstoja infraraudonieji spinduliai, skleidžiantys realų garsą.

Floridos universiteto mokslininkai pristatė technologiją, kuri leis naktinio matymo galimybes sutekti paprasčiausiems daiktams – kamerai, akiniams arba automobilio stiklui, rašo „Discovery News“. Ant stiklo arba kameros linzės bus klijuojama plėvelė, keičiančia infraraudonuosius spindulius į matomus. Plėvelė susideda iš septynių sluoksnių. Kai infraraudonieji spinduliai patenka ant plėvelės, juos „aptinka“ pirmasis sluoksnis. Susidaro silpnas elektros krūvis.