emocinė pagalba
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „emocinė pagalba“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „emocinė pagalba“.
Atpažinkite pavojaus ženklus laiku: vardija būdus, kaip galima padėti
Daugiau nei pusė lietuvių sako susidūrę su situacija, kai jiems patiems ar artimiesiems prireikė pirmosios psichologinės pagalbos. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad net 4 iš 10 lietuvių nežino, kaip tokią pagalbą suteikti. Lietuvos Raudonasis Kryžius pabrėžia – krizinėje situacijoje esantį žmogų svarbiausia išklausyti ir palaikyti.
O pasak psichologų, pirmieji požymiai, kurie byloja apie sudėtingą žmogaus emocinę būklę yra elgesio pokyčiai, miego sutrikimai ir emocijų kaita.
Pavojaus ženklai: perspėja, kad „problema yra ypatingo masto“ ir tai būtina žinoti kiekvienam
Higienos instituto duomenimis, per septynerius metus savižudybių Lietuvoje sumažėjo beveik perpus, bet pagal jų skaičių Lietuva vis dar pirmauja Europos Sąjungoje. Psichologas, Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro vadovas prof. Paulius Skruibis pastebi, kad Lietuva, siekdama sumažinti savižudybių skaičių, eina teisinga linkme, tačiau ir valstybė, ir visuomenė gali labiau pasistengti, kad jie būtų dar mažesni.
Lietuvoje pradėjo veikti emocinės paramos linija ukrainiečiams
Lietuvoje pradėjo veikti Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) įsteigta emocinės paramos linija ukrainiečiams.
Ji dirbs nuo 10 iki 20 val. kasdien. Nemokamas pagalbos telefonas – 370 800 00 474.
„Nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, be jokių abejonių, reikalinga ne tik materialinė, bet ir emocinė pagalba.
Kai karo baimė ima viršų: pasakė, kaip nepasiduoti panikai ir pasirūpinti savimi
Brutalūs vaizdai Ukrainoje gali stipriai paveikti emocinę sveikatą – karas sėja baimę, nerimą ir paniką. Emocinės pagalbos specialistai pataria, kaip išlaikyti šaltą protą neramumų akivaizdoje.
Pirmosiomis karo dienomis kol kas nepadaugėjo emocinės pagalbos skambučių, tačiau specialistai spėja, kad situacija keisis. Numatoma, kad karo grėsmė gerokai padidins Lietuvos gyventojų nerimą.
Lietuvoje pradėjo veikti dvi emocinės pagalbos linijos vyrams
Dėl karantino blogėjant žmonių emocinei sveikatai, Lietuvoje pradėjo veikti dvi emocinės paramos linijos vyrams – „Nelik vienas“ bei „Vyrų linija“.
Iki šiol šalyje nacionalinių emocinės paramos linijų, skirtų tik vyrams, nebuvo.
Kaip BNS sakė „Nelik vienas“ linijos įkūrėja, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė Dalia Puidokienė, telefoninės konsultacijos skambinantiesiems teikiamos jau kiek daugiau nei mėnesį.
Šios pagalbos vyrai ieško anonimiškai: ragina nebijoti
Kodėl? Pirmas klausimas, kylantis mintyse, kai kažkas nusprendžia atimti sau gyvybę. Toks žmogaus sprendimas būna skaudus ne tik artimiausiems, bet ir visiems pažįstamiems žmonėms. „Jaunimo linijos“ savanoriai jau daugiau nei 25 metus stengiasi suteikti emocinę paramą žmonėms, kurie nebemato prasmės sulaukti rytojaus. Vakaras – įtempta „Jaunimo linijos“ savanorių dienos dalis, nes būtent šiuo metu juos užplūsta didžioji norinčių išsikalbėti ir rasti paguodą žmonių dalis.
Psichiatrų pagalba – emociškai sugniuždytiems vaikams
Vaikams vis dažniau prireikia psichiatrų pagalbos. Tėvų emigracija, skyrybos, girtuoklystė – visa tai sukelia elgesio sutrikimų ir nutiesia vaikams kelią link gydymo įstaigų. Viena jų – Respublikinė Klaipėdos ligoninė, pernai Psichiatrijos filiale įrengusi vaikų skyrių. Justina VOVERYTĖ Prieš keletą metų Lietuvoje atliktas epidemiologinis tyrimas paliudijo, kad psichikos sveikatos problemų turi vos ne kas antras mokyklinio amžiaus vaikas.
Vaikų linijos visame pasaulyje mini Tarptautinę Vaikų dieną
2012 m. lapkričio 20 d. minint Tarptautinę Vaikų dieną, viso pasaulio vaikų linijos ragina vyriausybes, Jungtines Tautas ir kitus partnerius įtraukti vaikų ir jaunų žmonių apsaugos bei jų įgalinimo klausimus į Tvaraus vystymosi tikslus. 2012 m. spalio 17-19 d. vaikų linijos iš viso pasaulio susirinko Durbane Pietų Afrikoje, Šeštajame Tarptautiniame Vaikų pagalbos linijų suvažiavime.