emmanuel macron

Dar viena masinė rusų raketų ataka Ukrainoje. Šįkart ji išskirtinė savo intensyvumu – okupantai paleido didžiausią raketų skaičių per trumpiausią laiką. Visgi Ukrainos valdžia skelbia, kad numušė visas 18 raketų, įskaitant šešias viršgarsines „Kinžal“, kurias Putinas vadino nesunaikinamomis. Ir tai Ukrainai istorinis įvykis. Galingi smūgiai naktį ima drebinti Kyjivą. Juos lydi šviesų pliūpsniai.

Kinijoje viešintys Europos lyderiai atvirai ragina Xi Jinpingą paprotinti Putiną, mainais užmerkdami akį į nesutarimus ir siūlydami ekonominę draugystę. Kinijos lyderis pažadėjo paskambinti Zelenskiui ir paragino vengti branduolinio karo, bet neįvardijo Rusijos, kuri tokiu karu nuolat grasina. O kol Europos lyderiai ieško rakto į taiką Ukrainoje – pastaroji ruošia 40 tūkstančių karių pralaužti Rusijos gynybą ir pasiekti Krymą. Ir mėto užuominas apie galimas derybas su Maskva.

Ukrainos prezidentas Zelenskis Varšuvoje. Valstybinio vizito metu jis gavo ne tik aukščiausią Lenkijos apdovanojimą, bet ir pažadą perimti visus lenkų turimus MiG-29 naikintuvus. O Europos lyderiai Kinijoje bando patraukti Xi Jinpingą savo pusėn. Neberemti Putino Kinijos lyderį bando įtikinti Prancūzijos prezidentas ir Europos Komisijos pirmininkė.

Pensijų reformą be balsavimo žemuosiuose Prancūzijos parlamento rūmuose prastūmęs prezidentas Emmanuelis Macronas nutraukė tylą ir pareiškė, kad savo pozicijos jis nekeis. Esą jei ši reforma neįvyks, po mažiau nei dešimtmečio šalies biudžeto deficitas sieks 5 milijardus eurų. Vis tik prancūzų tai netenkina – šalies vadovą palaiko vos trečdalis gyventojų, o reformai besipriešinantys žmonės ir vėl išėjo į gatves, reikalaudami ne tik atšaukti reformą, bet ir Macroną atsistatydinti.

Jungtinių Valstijų prezidentas griežtai ir lakoniškai pasakė, kad į Ukrainą naikintuvų F-16 nesiųs. Tačiau Prancūzijos lyderis siunčia kiek kitokią žinią – esą tokios galimybės sąjungininkės neatmeta. Taigi Ukrainos gynybos ministras šiandien išskubėjo į Paryžių, kur tikėtina pateiks oficialų Kyjivo prašymą naikintuvams gauti. Tuo metu Gitanas Nausėda ragina nedelsti: sako, kad naikintuvų tiekimas – tai raudonoji linija, kurią būtina peržengti.

Ukrainos pajėgos sudavė smūgį strateginiam tiltui Melitopolyje, kuriuo rusai gabendavo karinę techniką, ginklus ir karius. Taip pat atakavo karinius objektus ir Rusijos teritorijoje. O Ukrainos prezidentas nepailsta – prašo ir daugiau ginklų, ir 800 milijonų eurų skubios paramos sunaikintai infrastruktūrai atnaujinti. Per okupantų užgrobto Melitopolio su Konstantinivka tiltą rusai iš Donecko pusės gabeno karinę įrangą, amuniciją, karius.

Penkios Ukrainos ambasados skirtingose šalyse gavo kraupų siuntinį – kruvinus maišelius su gyvūnų akimis. Tai nutiko praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pirmąkart nuo karo Ukrainoje pradžios pareiškė, kad yra linkęs derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tiesa, tik tada jei šis ims ieškoti būdų, kaip užbaigti karą. O svarbiausia to sąlyga – pagaliau palikti Ukrainą.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskambino Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Turkijos gynybos ministrams. Šoigu jiem melagingai pareiškė, kad Ukraina rengiasi provokacijai ir neva savo teritorijoje ketina panaudoti branduolinį ginklą. Karo analitikai sako: Šoigu tokiu šantažu lyderius siekia paveikti, kad šie nebetiektų ginklų Ukrainai. Tačiau jis sulaukė priešingo rezultato. Šalys pareiškė, kad Rusija meluoja ir Ukrainą rems tiek, kiek reikės.

Ukrainos gelbėtojai šią naktį traukė žmones iš po namo nuolaužų Mykolajive. Putino generolai raketomis vos nepražudė 11-mečio, kuris po gelžbetonio gabalais išbuvo 6 valandas. Zelenskis džiaugiasi Vakarų tiekiamomis oro gynybos sistemomis, bet sako, kad to nepakanka – esą tai tik dešimtadalis to, ko reikėtų. Ir nors girti rusai prieš vykdami į frontą šoka ritualinius šokius, nepanašu, kad jiems tai padeda. Tuo metu Putinas ieško užtarimo Azijos lyderių susitikime Kazachstane.

Putinas visoje Rusijoje skelbia dalinę mobilizaciją, bando sukrapštyti karui Ukrainoje papildomus tris šimtus tūkstančių karių. Ir grasina Vakarams branduoliniu ginklu. Pareiškė, kad smogs, jei kas kėsinsis į Rusiją, prie kurios jis dabar nori prijungti ir okupuotas Donbaso teritorijas. Mobilizaciją Putinas paskelbė šiandien ryte, nors rusams ir pasauliui pranešimą žadėjo dar vakar.

Jungtinė Karalystė ir pasaulis gedi Karalienės Elžbietos II, kurios gyvybė vakar užgeso rezidencijoje Škotijoje. Graudindamiesi su glėbiais gėlių žmonės traukia prie Bakingamo rūmų ir kitų karališkųjų rezidencijų. Britai neslepia, kad dėl monarchės mirties, kuri savaip palietė kiekvieno jų gyvenimą, nubraukė ne vieną ašarą. Jungtinės Karalystės gyventojai kupini emocijų Bakingamo rūmuose pasitiko ir naująjį karalių Čarlzą III – susirinkusieji laukia ir pirmojo monarcho kreipimosi.

Milžiniški gaisrai įsiliepsnoja vis naujose Europos šalyse. Su gaisrais jau kovoja ir Slovėnija bei Albanija. Savo ruožtu Prancūzijos prezidentas savo akimis pamatė, kaip atrodo liepsnų mirties žeme paverstos Žirondos apylinkės. Jam net teko raminti ašarų nesulaikančius prancūzus. Naktinis pragaras Ispanijos Saragosos provincijoje. Šalies ugniagesiai su kariniais daliniais bando malšinti gaisrą, tačiau sekasi sunkiai. Krūmynai ir miškai pleška, nes yra nualinti didelės kaitros.

Europos Komisija ruošiasi blogiausiam: kuria planą, kaip atėjus šalčiams, valstybės, įskaitant ir Lietuvą, turėtų taupyti dujas. Tarp siūlymų: riboti viešų pastatų – ligoninių, ministerijų ar biurų šildymą. Rekomenduojama šildyti patalpas tik iki 19-os laipsnių. Labiausiai turėtų susirūpinti Vilnius, kuris šildymui naudoja daugiausia dujų Lietuvoje. Nekilnojamojo turto vystytoja „SBA Urban“ savo verslo centruose sostinėje energijos nešvaisto.

Ilgai laukti nereikėjo – dar nesibaigus NATO viršūnių susitikimui Madride – Putinas jau svaidosi grasinimais Aljansui. Kremliaus viršininkas pareiškė, kad Rusija kels grėsmę suomiams ir švedams, jei jie pas save įsileis NATO pajėgas. Gitanas Nausėda ragina neišsigąsti, esą tai įprastas Maskvos režimo stilius. O Madride esantys TV3 žinių žurnalistai aiškinosi ir kokios finansinės pagalbos iš NATO galime tikėtis įrengiant infrastruktūrą Vokietijos karių brigadai, kuri turėtų mus saugoti.

Po Rusijos smūgio sausakimšam prekybos centrui Kremenčuko mieste, Ukraina toliau skaičiuoja aukas. Jau aišku, kad mirė mažiausiai 18 gyventojų, dar bent 60 – sužeisti, 36 žmonės laikomi dingusiais. Ukrainos prezidentas šią ataką atvirai vadina terorizmo aktu, o Rusiją – didžiausia teroristine organizacija pasaulyje. Savo ruožtu Rusija vėl purtosi atsakomybės – esą pataikė visai ne į prekybos centrą, o į ukrainiečių amunicijos sandėlį, nuo kurio ir užsidegė neva neveikiantis prekybos centras.

Rinkėjai sudavė smūgį Prancūzijos prezidentui Macronui – parlamento rinkimuose jo koalicijai nepavyko surinkti absoliučios daugumos balsų. Tad dabar Macronui ir jo partijai teks ieškoti sąjungininkų. Tačiau realiausi kandidatai jau pareiškė, kad žada likti opozicijoje. O kai kurie apžvalgininkai svarsto, ar nesusvyruos ir Macrono, kaip stipraus Europos lyderio įvaizdis.

Istorinė diena Ukrainai. Laukusi aštuonerius metus, Ukraina žingsniu arčiau narystės Europos Sąjungoje. Europos Komisija pasiūlė suteikti Ukrainai, taip pat ir Moldovai, oficialų kandidatės statusą. Tiesa, tai dar turės palaiminti visos Bendrijos šalys. Ir tai – ne vienintelė geria žinia Ukrainai. Vis tik ir Putinas nesnaudžia ir pasinaudojo proga įgelti Vokietijai.

Vizito į Kyjivą išvakarėse Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad anksčiau ar vėliau Volodymyrui Zelenskiui teks sėsti prie derybų stalo su Vladimiru Putinu. Tačiau kokių sąlygų tam reiktų, įvaryti jis nesiryžo. Tuo metu NATO generalinis sekretorius žada didinti sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai, tačiau į detales taip pat nesileidžia.

Prancūzijai vėl perrinkus Emmanuelį Macroną į prezidentus, vis daugiau žmonių domisi, kas slypi jo asmeniniame gyvenime. Dažna diskusijų tema būna ir pirmoji Prancūzijos ponia, prezidento žmona Brigitte Macron. Pasirodo, kad pirmoji Prancūzijos ponia yra 24 metais vyresnė už savo vyrą, su kuriuo susipažino būdama vidurinės mokyklos mokytoja.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sukritikavo Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono pastabas apie NATO „smegenų mirtį“, ir pabrėžė, kad aljansas neturi kelti abejonių pasiryžimu gintis nuo išorės pavojų. Prezidento teigimu, NATO išlieka svarbiausiu instrumentu gintis nuo išorės pavojų, todėl būtų visiškai nepriimtina kurti naujus institutus aljansui pakeisti.

Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį vakare pareiškė JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad Amerikos muitai iš Europos Sąjungos importuojamam plienui ir aliuminiui yra neteisėti ir kad Europos Sąjunga „tvirtai ir proporcingai“ reaguos, pranešė Eliziejaus rūmai. Prancūzijos ir JAV prezidentų pokalbis telefonu įvyko Vašingtonui ketvirtadienį paskelbus, kad Europos Sąjungai, Kanadai ir Meksikai nuo vidurnakčio (penktadienio 7 val. Lietuvos laiku) įvedami dideli metalų muitai.

Paryžiuje keletas tūkstančių žmonių šeštadienį susirinko į protesto akciją prieš socialinę ir ekonominę prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybės politiką, pranešė Prancūzijos žiniasklaida. Leidinių duomenimis, daugelis demonstrantų laikė plakatus, raginančius prezidentą atsistatydinti, tačiau protestas kol kas yra taikus. Pirmosioms E. Macrono valdymo metinėms skirtą protestą organizavo judėjimas „Nepalaužta Prancūzija“, vadovaujamas Jeano-Luco Melenchono.

Tvirti rankų paspaudimai, šilti apsikabinimai, bučiniai ir net paglostymas – visos šios apie JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono „vyrišką draugystę“ bylojančios detalės nepraslydo pro akis Amerikos televizijų vakarinių šou vedėjams. „D. Trumpo ir E. Macrono santykiai yra įdomūs“, – juokavo komikas Džimis Kimelis savo laidoje, kuri buvo parodyta per ABC televiziją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį priimdamas vizito atvykusį Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną surengė tikrą šou: nubraukė pleiskanas nuo svečio kostiumo ir pareiškė, jog tai yra abiejų lyderių „labai ypatingų santykių“ ženklas. Tokį netikėtą gestą D. Trumpas pademonstravo drauge su E. Macronu pozuodamas fotografams Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete.

 Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) šeštadienį paragino kuo greičiau imtis dialogo tarp Irako centrinės vadovybės ir Irako kurdų vadovų bei išformuoti „visas sukarintas grupuotes“, ir taip sušvelninti įtampą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siekia, kad jo žmonai būtų suteiktas oficialus, iš mokesčių mokėtojų apmokamas pirmosios ponios statusas. Tačiau prieš šiuos planus sukilo jau daugiau nei 200-ai tūkstančių prancūzų. Anot jų, tai nebūtina ir netgi neteisinga.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pirmadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi žengti „radikaliai nauju keliu“ po valdžią jam ir jo naujajai centristinei partijai užtikrinusių prezidento ir parlamento rinkimų. „Iki šiol buvome neteisingame kelyje“, – pareiškė E.Macronas, sakydamas iškilmingą kalbą abiejų parlamento rūmų nariams Versalio rūmuose. „Mes teikėme pirmenybę taisyklėms, o ne iniciatyvai“, – pridūrė jis.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emanuelį Makroną) laimėjus „aiškią parlamentinę daugumą“, pranešė jos atstovas.

Naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pirmadienį demonstravo diplomatinius raumenis ir sakė, kad jo derybos Versalyje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu buvo „itin atviros“ ir „tiesios“. Be to, jis neįprasta griežtai užsipuolė dvi Rusijos vyriausybės finansuojamas žiniasklaidos organizacijas ir apkaltino jas skleidus „melagingą propagandą“ per Prancūzijos prezidento rinkimų kampaniją.

Prancūzijos naujasis prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pirmadienį priims Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ir šis susitikimas jam taps diplomatiniu išbandymu po pažadų tvirtai ginti savo poziciją Ukrainos ir Sirijos klausimais. „Labai svarbu kalbėtis su Rusija, nes yra daug tarptautinių klausimų, kurie nebus išspręsti griežtu bendravimu su rusais“, – E.Macronas sakė per šeštadienį pasibaigusį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, vykusį Sicilijoje.