elektroniniai mokėjimai

Mobiliųjų mokėjimų platforma „MoQ“ stabdo savo veiklą. Toks sprendimas priimtas bendrovės akcininkų sprendimu, rašoma pirmadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai. „Programėlė buvo kuriama kaip bendras trijų mobiliojo ryšio operatorių projektas. Išsiskyrus akcininkų nuomonėms dėl jo plėtros ir ateities perspektyvų nuspręsta projektą nutraukti“, – sakė Monika Rimkūnaitė-Bložė, „MoQ“ generalinė  direktorė.

Vieno didžiausių bankų Baltijos šalyse „Luminor“ pinigų pervedimo sutrikimai, trukę 4 dienas ir sutvarkyti tik sekmadienį, kelia nerimo Lietuvos bankui. Pasak centrinio banko, tokie incidentai yra netoleruotini, todėl komerciniai bankai ateityje turės turėti atsarginį elektroninių mokėjimų kanalą. „Elektroniniams mokėjimams įgaunant vis didesnę reikšmę, incidentai, kaip šis, yra netoleruotini.

2018 m. sausio 13 d. pradėta taikyti persvarstyta Antroji mokėjimo paslaugų direktyva. Jos tikslas – Europoje modernizuoti mokėjimo paslaugas tiek vartotojų, tiek įmonių naudai, kad nebūtų atsiliekama nuo šios sparčiai kintančios rinkos. Už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė: „Šis teisės aktas – tai dar vienas žingsnis bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimo ES link.

Mokesčių mokėtojų pinigai tyliai pildo monopolininkų įkurtų įmonių sąskaitas - gyventojai net neįtaria, kad čia mokami atlyginimai didesni nei ministro, rašo „Kauno diena“. Dienraštis išsiaiškino, kad 2003 metais įkurta ir pavadinimą 2015 metų rudenį iš „Gotlitas“ į Elektroninių mokėjimų agentūrą pakeitusi „Lietuvos energijos“ grupės įmonė, kaip ir bet kuris kitas įmokų surinkėjas, už jų surinkimą ir paskirstymą tiekėjams ima mokestį, kuris vartotojui šiuo metu yra 0,15 euro už vieną įmoką.

Izraelio finansų technologijų ir kibernetinio saugumo startuolis „Simplex“ kuriasi Lietuvoje.  Lietuvos banko valdyba jau išdavė UAB „Simplex Payment Services“ mokėjimo įstaigos licenciją, suteikiančią teisę visoje Europos Sąjungoje teikti Mokėjimų įstatyme numatytas mokėjimo paslaugas. Per ateinančius kelerius metus bendrovė planuoja įdarbinti apie 20 pardavimų, rinkodaros, informacinių technologijų, kokybės priežiūros ir finansų ekspertų.

Pagal gyventojų mokėjimo įpročių apklausos rezultatus, 2016 m. mokėjimo sąskaitas turintys apklaustieji įmokas už paslaugas truputį dažniau mokėjo internetu ir šiek tiek rečiau – mokėjimo įstaigose. Kitus mokėjimo pavedimus beveik visi apklaustieji atliko internetu, o ne bankų ar kredito unijų skyriuose. Prekybos vietose buvo šiek tiek rečiau atsiskaitoma grynaisiais pinigais.

„MasterCard“ diegiant naują atsiskaitymo technologiją, pirkėjai dvylikoje Europos šalių jau gali atlikti elektroninius mokėjimus pasinaudodami ... asmenuke. Pasak „MasterCard“, pirkėjo tapatybei patikrinti dabar gali būti naudojama biometrika, pvz., pirštų atspaudai ar veido atpažinimas, tad vartotojams nebereikės įsiminti savo kortelių PIN kodų.

Siekiant paskatinti bankų ir kitų kredito įstaigų paslaugų įkainius mažėjimą ir elektroninių mokėjimo priemonių patrauklumą, ketinama reguliuoti su pagrindine mokėjimo sąskaita susijusių būtiniausių paslaugų, įskaitant pervedimus ir grynųjų pinigų išėmimą iš bankomatų, kainas. Tai numatyta Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku parengtoje ir Vyriausybei pateiktoje naujoje Mokėjimų įstatymo redakcijoje, teigiama ministerijos pranešime spaudai.

Per tarptautinę operaciją aptikta daugiau nei pusė milijono elektroninių mokėjimo priemonių identifikavimo rinkinių. Operacijoje bendradarbiavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos, Baltarusijos ir Čekijos teisėsaugos institucijų bei JAV Federalinių tyrimų biuro pareigūnai.