duomenų vagystė

Kauno apygardos teisme nagrinėjama didelio atgarsio sulaukusi „Grožio chirurgijos“ klinikos duomenų vagystės byla. Tiesa, procese įvyko didelis pokytis – mirė vienas iš kaltinamųjų. Patvirtinta, kad odontologo Eugenijaus Čiuplevičiaus advokatas Augustinas Vaičiūnas kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti bylą. Tokio prašymo priežastis – kliento mirtis. Šią informaciją tv3.lt patvirtino A. Vaičiūnas.

Gudriai susukta sukčiavimo schema patraukė „Facebook“ vartotojų akį – plintantis, atrodytų, nekaltas prašymas pagelbėti gali jus palikti be savo anketos. Komunikacijos specialistas įspėja, kaip apsaugoti savo duomenis „Facebook“ ir dalinasi patarimais, kaip internete būti saugesniems. Viena „Facebook“ vartotoja aferistų veiklą viešinančioje grupėje teiraujasi, ar neįprastas jai žinute adresuotas prašymas – bandymas apgauti. Paprastas prašymas „pagelbėti“ „Na nežinau, ar čia bandė apgauti, ar ne.

Interneto programišiams pradėjus viešinti pavogtus chirurgijos klinikos „Grožio chirurgija“ klientų duomenis, situacija verčia sunerimti. Už tokį nusikaltimą gresia laisvės atėmimas iki 10 metų, o ekspertai tikina, kad tai yra tiesiog pačios klinikos aplaidumas. Vakar žiniasklaidai paviešinus, kad chirurgijos iš klinikos „Grožio chirurgija“ buvo pavogti klientų duomenys, tv3.lt naujienų redakcija taip pat sulaukė laiško, kuriame neva yra kelių klientų asmeniniai duomenys ir jų nuotraukos.

Švedijos žiniasklaida pranešė apie šalyje plintantį pavojingą Trojos virusą „Citadel“, vagiantį „Swedbank“ ir SEB bankų klientų prieigos prie savo paskyros prisijungimo duomenis ir siunčiantį juos į serverį Rusijoje. Dienraštis „Svenska Dagbladet“ pranešė, kad šis virusas plinta kompiuteriuose, kuriuose naudojamos „Internet Explorer“ arba „Firefox“ naršyklės.

Bankų darbuotojai ir policija įspėja, jog naudojantis belaidžiu internetu viešose vietose, kyla pavojus suteikti programišiams galimybę pavogti elektroninės bankininkystės slaptažodžius. Banko darbuotojai gauna signalų apie mėginimus įsilaužti bei įsilaužimus į elektroninės bankininkystės portalus panaudojus slaptažodžius, atpažinimo bei  kortelės kodus, kurie atliekant daugiau operacijų kartojasi kartojasi.

Anksčiau kibernetinėje aplinkoje siautėdavo programišiai mėgėjai, o dabar kibernetines atakas vykdo organizuotos jų grupės. Atakų žalą patiria ne tik pavieniai vartotojai, tačiau ir gerai apsaugoti bankų tinklalapiai. Kėsinamasi į bankus Nuolat didėjantis interneto paslaugų vartotojų skaičius, e. paslaugų kiekis, nuolatinis technologijų vystymas ir išmaniųjų prietaisų populiarumas į šalį prišaukė kibernetinių nusikaltėlių.

Programiniai robotai gali įveikti visas „Facebook“ socialinio tinklo apsaugos priemones ir automatiškai rinkti asmeninę informaciją apie tūkstančius šio tinklo vartotojų, pademonstravo Kanados ekspertai. Ne vienas  „Facebook“ vartotojas, gavęs vieno ar kito asmens prašymą įtraukti jį į savo draugų sąrašą, yra jį patenkinęs, nors turėjo gerokai pasukti galvą, kad prisimintų, ar tikrai šį žmogų kada nors pažinojo.

Kompiuterių saugumo ekspertai prognozuoja, kad 2011 metais daugės pasikėsinimų į asmeninę „Facebook“ ir kitų virtualių bendruomenių naudotojų informaciją. Su veiksmais, kuriais siekiama išvilioti jautrią informaciją kitąmet dažniau susidurs „Twitter“, „LinkedIn“ ir kitų socialinių tinklalapių mėgėjai. „Po plataus masto sukčių išpuolių „Facebook“ ėmėsi veiksmų, kurie kelio piktavaliams visiškai neužkirto, tačiau padidino informacijos išviliojimo kaštus.