dislokavimas

Šią savaitę išaušo istorinė diena Lietuvai. Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Vokietijos kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo kitų metų. O brigados dislokavimas turėtų būti baigtas 2027-aisiais. Lietuvoje su šeimomis įsikurs apie 5 tūkstančiai karių. Tiesa, Lietuvos politikai akcentuoja, kad iššūkiai dar nesibaigė. Pirmiausia, brigadai įkurdinti reikės ieškoti papildomo finansavimo.

Vokiečių brigados galimas dislokavimas ir su tuo susiję ginčai, pykčiai ir pasišpilkavimai Lietuvoje jau netyla gerus pusę metų. Saugumas ir priešakinė gynyba mums toks skaudus klausimas, kad bet kokie nesusikalbėjimai ar nutylėjimai virsta politiniais pykčių purslais. Kada bus ta brigada? Ar ji išvis bus ir ar ji išties buvo pažadėta, nesutariama iki šiol.

Rusija ketvirtadienį perkėlė į Kaliningrado sritį tris karinius lėktuvus, apginkluotus raketomis „Kinžal“, kurias Maskva vadina hipergarsiniais ginklais, pranešė Gynybos ministerija. Tarp NATO narių Lietuvos ir Lenkijos, tvirtai remiančių Ukrainą, tapusią Maskvos agresijos taikiniu, esantis eksklavas yra itin militarizuota Rusijos teritorija.

Lietuvai reikia laiko, kad pasirengtų priimti vokiečių brigadą, o kariškiai spręs, kur, kokios pajėgos turėtų būti naudojamos, teigia Lietuvos krašto apsaugos ministras.

Jungtinės Valstijos pritaria tam, kad rytiniame NATO sparne būtų amerikiečių nuolatinių karinių bazių, bet reguliarioms trumpalaikėms tarnybos pamainoms, o ne ilgalaikiam dislokavimui, antradienį sakė svarbiausias Pentagono generolas. Rusijai tęsiant invaziją Ukrainoje, JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley per posėdį Atstovų Rūmuose sakė, kad svarbios sąjungininkės rytiniame NATO pakraštyje nori nuolatinių JAV bazių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas pranešimus apie Rusijos branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijoje galimybę, sakė manantis, kad tai yra informacinė ataka siekiant įbauginti. „Man atrodo, kad kažkokių bauginimų dėl branduolinių ginklų migracijos iš Rusijos Federacijos į įvairius pasaulio kampelius mes daug kartų girdėjome – ir apie branduolinio ginklo dislokavimą laikinai okupuotoje Krymo teritorijoje. Dabar girdime informaciją... dėl Baltarusijos.

Maskva ir Minskas reaguodami į galimą NATO pajėgų dislokavimą Ukrainoje imsis bendro atsako, turinčio užtikrinti abiejų šalių saugumą, pirmadienį pareiškė Kremlius. „Tai veiksmai, užtikrinsiantys mūsų abiejų sąjunginių valstybių saugumą“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, žurnalistų paklaustas, kokia galėtų būti abiejų valstybių reakcija. Rusijos „prezidentas [Vladimiras] Putinas ne kartą aptarinėjo galimos NATO karinės infrastruktūros plėtros Ukrainoje temą.

Rusija dislokavo Kaliningrado srityje sunkiųjų salvinės raketų ugnies sistemų „Smerč“, pirmadienį pranešė Baltijos laivynas. „Kaliningrado srityje dislokuota Baltijos laivyno armijos korpuso artilerijos dalinio ginkluotę papildė naujos reaktyvinės salvinės ugnies sistemos „Smerč“, – sakoma pranešime. Pasak kariškių, kariai jau pradėjo treniruotis šią techniką poligone. „Smerč“ yra apginkluota 300 mm kalibro raketomis, galinčiomis smogti įvairaus pobūdžio taikiniams iki 90 km atstumu.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį paskelbė, kad šalies kariai pradėti dislokuoti Libijoje. Turkijos parlamentas šią savaitę uždegė šviesą tokiam dislokavimui. „Mūsų karių užduotis čia yra koordinavimas. Jie įkurs čia operacijų centrą.

Baltarusijai prakalbus apie atsakomąsias priemones dėl JAV karių dislokavimo Lietuvoje, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad iš Vakarų pusės jokių grėsmių Baltarusijai nėra. Ministras trečiadienį pabrėžė, kad „Lietuva yra tiesiogiai suinteresuota Baltarusijos nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo išsaugojimu, taip pat ekonominio bendradarbiavimo plėtra“. „Todėl galiu patikinti, kad bent jau iš Vakarų pusės karinių ar kitokių grėsmių Baltarusijos suverenitetui nėra.

Rusijos Valstybės Dūmos Gynybos komiteto vadovas Vladimiras Šamanovas patvirtino, kad Kaliningrado srityje dislokuotos raketos „Iskander“. Anksčiau pirmadienį apie tai pranešė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Dėl Rusijos veiksmų pablogėjus saugumo situacijai, Lietuvoje dislokuoti Jungtinių Valstijų specialiųjų operacijų pajėgų kariai, antradienį patvirtino Krašto apsaugos ministerija. „JAV Specialiųjų operacijų pajėgų karių buvimas Lietuvoje yra viena iš atgrasymo priemonių ir ilgalaikio glaudaus bendradarbiavimo su JAV pajėgomis formų. Atvykę į regioną mūsų kvietimu, jie bus tiek, kiek reikalus saugumo situacija regione“, - BNS informavo ministerijos atstovė Asta Galdikaitė.

Lietuvoje svarstoma dislokuoti ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas „Patriot“, jos būtų į Lietuvą kitais metais atvyksiančio tarptautinio sąjungininkų bataliono sudėtyje, sako Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras. „Šis klausimas iki šiol yra svarstomas, bet jokio susitarimo šiuo metu nėra“, - žurnalistams ketvirtadienį Jungtiniame štabe sakė V.Vaikšnoras, paklaustas, ar „Patriot“ sistemos gali būti dislokuotos Lietuvoje.

 JAV gynybos sekretorius Ashonas Carteris (Aštonas Karteris) antradienį patvirtino, kad Vašingtonas dislokuos apie 250 tankų, šarvuočių ir kitos karinės technikos šešiose Europos šalyse, kad padėtų padrąsinti NATO sąjungininkes, patiriančias grėsmę dėl Rusijos politikos ir teroristinių grupuočių veiklos.

Iranas sekmadienį Kaspijos jūroje dislokavo šalyje pagamintą eskadrinį minininką. Tai pirmas šalies sunkiosios karinės ginkluotės dislokavimas naftos turtingoje jūroje, remdamasi valstybine žiniasklaida skelbia AP. Prezidentas Mahmudas Ahmadinedžadas (Mahmoud Ahmadinejad) iškilmingai pristatė valdomosiomis raketomis ginkluotą eskadrinį minininką "Jamaran-2" Anzalio uoste, esančiame apie 250 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Teherano.

JAV kariuomenė pranešė, kad kariai vyksta į Turkiją komplektuoti "Patriot" raketų, praneša AP. Vokietija, Nyderlandai ir JAV sutiko dislokuoti dvi "Patriot" baterijas, kuriomis siekiama sustiprinti NATO sąjungininkės Turkijos oro gynybą dėl galimo Sirijos pilietinio karo išplitimo. JAV pajėgų vadas Europoje informavo penktadienį, kad amerikiečių kariai ir įranga jau atvyksta į Turkijos pietuose esančią Indžirliko oro pajėgų bazę.

JAV penktadienį Lenkijoje pradėjo pirmąją nuolatinę karinę misiją ir dislokavo oro pajėgų dalinį, kuris prižiūrės karinius lėktuvus, informuoja „Reuters“. Prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) apie planus Lasko karinės aviacijos bazėje, netoli Lodzės, dislokuoti JAV karius pranešė pernai per vizitą Varšuvoje. Varšuva jau seniai siekė, kad JAV Lenkijos teritorijoje dislokuotų savo karius ir taip suteiktų saugumo nuo Rusijos garantiją.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį patvirtino sutartis, dėl kurių su Abchazija ir Pietų Osetija buvo susitarta praėjusiais metais. Remiantis jomis, Maskva galės dislokuoti savo kariuomenės bazes šiose respublikose. Pagal sutartis, Rusija 49 metus turės teisę naudotis savo karinėmis bazėmis Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, tačiau šis terminas gali būti pratęstas dar 15 metų.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pasveikino JAV ir Lenkijos bendrą sprendimą dislokuoti priešraketinę sistemą. Jungtinės Valstijos iki 2018 metų Lenkijoje dislokuos priešraketinio skydo elementus. Šios dvi šalys ketvirtadienį bendru pranešimu paskelbė, kad 2008–ųjų balistinių raketų gynybos sutartis ir jos 2010–aisiais pasirašyta pataisa dėl antžeminių "SM–3" raketų sistemos dislokavimo Lenkijoje įsigaliojo nuo 2011–ųjų rugsėjo 15 dienos.

Latvija pareikalaus kompensacijos iš NATO, jeigu Rusijos įsigyti desantiniai laivai „Mistral“ bus dislokuoti Baltijos jūroje. Kaip praneša laikraštis „Telegraf“, tai pareiškė Latvijos gynybos ministerijos patarėja Inga Saleniecė. Ministerijos vadovas Artis Pabrikas patvirtino šią informaciją. „Jeigu šis sandoris pakeis saugumo balansą Baltijos jūros regione, Latvija reikalaus kompensacijos, kad šis balansas būtų atkurtas“, – pažymėjo jis.