darius steponkus

Gyventojams nirštant dėl didžiulių eilių pas gydytojus bandydama jas pažaboti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) griebiasi vis naujų priemonių. Naujas ministro Arūno Dulkio sumanymas – prioritetinės gydytojų specialybės, kurioms teikiant daugiau apmokėjimo tikimasi sumažinti eiles. Gydytojai gi atkerta, kad gerais noras ir kelias į pragarą grįstas. SAM neseniai paskelbė, kad, atsižvelgdama į didelį kai kurių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų poreikį, atnaujino apmokėjimo tvarką.

Karinė invazija Ukrainoje ne tik sukrėtė visuomenę, bet ir privertė apsvarstyti pasiruošimą tokioms ekstremalios situacijoms visose srityse. Vienas pirmųjų apie tai prabilęs Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus viliasi, kad darbo karo sąlygomis įgūdžių neprireiks, tačiau to išmokti – privalu. Tuo metu įstaigoje į darbus kibusios ukrainietės neatsistebi lietuvių gerumu ir ketina toliau gyvenimą kurti Lietuvoje.

Jau kelis mėnesius Ukrainoje vykstant karui ir išliekant įtampai visame regione vis dažniau prabylama apie Lietuvos sveikatos sistemos pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Pandemija jau parodė, kad iššūkių čia – ne vienas. Medikai gi pabrėžia, kad pagalbos teikimas karo ar kitos ekstremalios situacijos sąlygomis gerokai skiriasi nuo įprasto gydytojų darbo ir reikalauja visai kitų įgūdžių.

Šalies gydymo įstaigos sako, kad Rusijai užpuolus Ukrainą nori nenori reikėjo apsvarstyti visus įmanomus scenarijus. Kai kurios ligoninės apgalvojo, kaip reikėtų dirbti, jei karas prasidėtų ir Lietuvoje, pasirūpino medicinos priemonių, maisto ir vandens atsargomis. Šiuo metu ligoninėse jau yra gydomi iš Ukrainos atvykę senjorai, moterys ir vaikai, yra pasiruošta priimti kare sužeistus žmones. Daugiau nei mėnuo. Tiek laiko dėl Rusijos agresijos krenta niekuo dėti ukrainiečiai.

Koronavirusu užsikrečiant vis daugiau gyventojų, užkrato neišvengia ir medikai. Ligoninės ir poliklinikos skaičiuoja, kad šiuo metu COVID-19 serga dešimtys jų darbuotojų. Nors skaičius iš šalies ir atrodo nedidelis, ligoninių vadovai situaciją sako stebintys su nerimu. Net ir vienas iškritęs darbuotojas apsunkina įstaigų darbą. Be to, bijoma, kad užsikrėtimų ligoninėse tik daugės. Pastarąją savaitę per parą vidutiniškai nustatomi 10 336 užsikrėtimai koronavirusu.

Pradėjus augti naujų COVID-19 atvejų skaičiui, akys krypsta į ligonines. Įprasta, kad nustačius daugiau užsikrėtimų koronavirusu, po kurio laiko ligonines užplūsta COVID-19 pacientai. Šiuo metu neraminančių tendencijų ligoninės nefiksuoja, tačiau dirba įtemptai stebėdamos situaciją. Kol kas dar neaišku, ar savotiškas pacientų štilis yra tik tyla prieš audrą, ar didėjančios imunizacijos rezultatas. Praėjusią savaitę naujų COVID-19 atvejų skaičiai šoktelėjo į kurį laiką nematytas aukštumas.

Seimas nesutinka riboti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų. Pagrindinis dalies parlamentarų argumentas, – kad įvedus kadencijas esą nebeliks kam vadovauti įstaigoms, o šis klausimas itin aktualus rajonų ligoninėse. Analogiškos nuomonės laikosi ir patys gydymo įstaigų vadovai.

Epidemiologinė situacija negerėja – kasdien nustatomi keturženkliai naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiai, ligoniais sparčiai pildosi palatos. Ligoninės jau kurį laiką skambina pavojaus varpais – bet kurią akimirką lovų COVID-19 pacientams gali tiesiog pritrūkti. Tačiau ir čia atsiranda dar viena problema. Didėjant pacientų skaičiui ima trūkti specialistų, galinčių juos gydyti. Be to, medikų emocinė būklė šiuo metu taip pat prasta.

Neseniai viešumoje kilęs šaršalas dėl neva slapta vėl bandomo prastumti ligoninių tinklo optimizavimo plano, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos manymu, tėra siekis prieš rinkimus išpūsti kažkokį burbulą, o siūlomas politinis projektas grįstas savanorystės pagrindais. Nerimą gydymo įstaigoms pasėjo gautas Sveikatos apsaugos ministerijos raštas apie Europos Komisijos (EK) lėšomis vykdomą gydymo įstaigų savanoriško bendradarbiavimo projektą.

Lietuvoje paskelbus karantino pabaigą pasibaigė priemokos su koronavirusu dirbusiems medikams, bet problemos gauti reikalingą gydymą išliko – įvairiuose Lietuvos miestuose žmonės tikina, kad ir pasibaigus karantinui negali patekti pas medikus, pranešė LRT televizijos laida „Savaitė“.  Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketina nurodyti visoms gydymo įstaigoms liepą suteikti ne mažiau kaip 70-80 proc. nuo pernai tuo pat metu teiktų paslaugų.

Nors nuotolinės gydytojo konsultacijos šalyje tapo būtinybė dėl karantino apribojus dalį paslaugų ir galimybę fiziškai apsilankyti pas gydytoją, medikai jau dabar prognozuoja, kad dalis tokių konsultacijų galėtų išlikti ir ateityje. Manoma, kad tai padėtų sumažinti ir eiles pas specialistus.

Netekęs kantrybės, kad gydymo įstaigos, jau kurį laiką galinčios atnaujinti planines paslaugas, neskuba to daryti, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė nuo pirmadienio nieko nesiimsiančioms įstaigoms mažinsiantis finansavimą. Savo ruožtu patys jų vadovai situaciją siūlo įvertinti iš esmės ir nedaryti spaudimo. Tiesa, kartu sutinka, kad šis ministro paraginimas yra visai laiku ir vietoje.

Klaipėdos miesto savivaldybei galvos skausmu tapo klausimas, kaip po koronaviruso protrūkio „Klaipėdos hospise“ pasirūpinti ligonių slauga bei kur izoliuoti neužsikrėtusius ligonius. Uostamiesčio ir aplinkinių rajonų ligoninių vadovai teigia, kad jų personalas bijo kontakto su ligoniais, be to, nepavyksta rasti vietos neinfekuotiems hospiso ligoniams. Taip pat „Klaipėdos hospisas“ akcentuoja personalo ir medikų pamainos trūkumą bei kelia klausimus dėl darbuotojų saugumo.

Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto vyksta posėdis, kuriame tariamasi dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinės padėties, sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių pasiskirstymo tarp regionų, medicinos darbuotojų darbo užmokesčio. Kaip posėdžio pradžioje pristatė komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, posėdis skirtas išklausymui bei aptarimui aktualiausių sveikatos priežiūros problemų.