bradley manningas

Po septynerių įkalinimo metų Chelsea Manning išėjo pro Fort Levenverto karinio kalėjimo vartus ir pagaliau galės užbaigti savo virsmą į laisvą, translytę moterį. Translytė kariuomenės eilinė Ch.Manning, buvusi įkalinta dėl didžiausio JAV istorijoje įslaptintų dokumentų nutekinimo, į laisvę paleista trečiadienio rytą, nurodė JAV kariškių atstovė. Ch.

JAV kalinama translytė karė Chelsea Manning (Čelsi Maning), protestuodama prieš kariuomenės atsisakymą gydyti jos lyties disforiją, penktadienį paskelbė bado streiką, pranešė jos atstovai. Ch.Manning – tuomet dar kaip Bradley Manningas (Bredlis Maningas) – 2013 metų rugpjūtį buvo nuteista už šnipinėjimą ir kitus nusikaltimus, kai nutekino tinklalapiui „WikiLeaks“ daugiau negu 700 tūkst. įslaptintų dokumentų.

„Panamos popieriai“ tapo naujausiu pasaulį supurčiusius valstybės arba ekonomikos paslapčių nutekinimu po to, kai viešumo aktyvistų įkurtas tinklalapis „WikiLeaks“ pradėjo naudoti internetą kaip naują savo misijos terpę.

Bradley Manningas pasakė, kad jis yra moteris ir nori būti vadinamas Chelsea vardu, praneša „Reuters“. Šį B. Manningo pranešimą šiandien išplatino „NBC News Today“. Trečiadienį, dar oficialiai būdamas vyru, D. Manningas buvo nuteistas 35 metams už slaptų dokumentų paviešinimą.

Už karinių ir diplomatinių JAV paslapčių atskleidimą tinklalapiui "WikiLeaks" teisėjas trečiadienį skyrė Bradley Manningui (Bredliu Maningui) 35 metus kalėjimo. Nuosprendis galėjo siekti ir 90 metų kalėjimo. Praėjusį mėnesį teisėjas jam skyrė 25-erius metus kalėjimo už 20 nusikaltimų, iš kurių šeši minimi šnipinėjimo įstatyme. Kaltintojai reikalavo bent 60 metų kalėjimo.

JAV armijos eilinis Bradley Manningas (Bredlis Maningas), tardamas žodį prieš jam paskiriant nuosprendį byloje dėl įslaptintos informacijos nutekinimo portalui „WikiLeaks“, atsiprašė dėl savo šaliai padarytos žalos ir prašė karinės teisėjos suteikti jam galimybę mokytis koledže bei tapti naudingu piliečiu.

Buvęs JAV armijos žvalgybos ekspertas, tyręs amerikiečio kario Bradley Manningo (Bredlio Maningo) įvykdyto įslaptintos informacijos paviešinimo tinklalapiui "WikiLeaks" pasekmes, trečiadienį pareiškė, kad nebuvo nužudytas nė vienas asmuo, minimas dokumentuose, susijusiuose su karu Afganistane.

Amerikietis karys Bradley Manningas, nutekinęs JAV vyriausybės paslapčių tinklalapiui „WikiLeaks“, antradienį buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo, bent išteisintas dėl sunkiausio kaltinimo sąmoningai padėjus teroristų tinklui „al Qaeda“. Karinę uniformą vilkintis B.Manningas nerodė beveik jokių jausmų, klausydamasis jo likimą lemsiančios devynias minutes skaitytos nutarties, pagal kurią jam vis dar gali būti skirta iki 136 metų laisvės atėmimo už įslaptintos informacijos perdavimą „WikiLeaks“...

Jungtinėse Amerikos Valstijose teisiamo eilinio Bradley Manningo, kaltinamo atskleidus ir paviešinus slaptą informaciją, advokatas Davidas Coombsas pateikė karo teismui prašymą atmesti visus kaltinimus be galimybės atnaujinti bylą. Armijos žvalgybos analitikas įtariamas savo tarnybos Irake metu nutekinęs šimtus tūkstančių įslaptintų karinių ir JAV Valstybės departamento dokumentų. Dauguma jų vėliau buvo paskelbti „WikiLeaks“ interneto svetainėje.

Baigėsi ikiteisminis nagrinėjimas, ar „Wikileaks“ informatorius Bradley Manningas turės stoti prieš karo lauko teismą, informuoja BBC. 24 metų eilinis B. Manningas buvo suimtas 2010 m. Jis kaltinamas perdavęs „Wikileaks“ daug slaptos informacijos, kurią gavo tarnaudamas JAV kariuomenės analitiku Irake. Kaltinamojo advokatai ketvirtadienį iškvietė liudyti tik du žmones ir pasakė baigiamąją gynimo kalbą. Prokurorai apklausė 21 liudytoją.

Spėjamas „Wikileaks“ informatorius Bradley Manningas bus perkeltas į kitą kalėjimą Kanzase. Jis nuo praėjusių metų liepos sėdi už grotų Virdžinijoje ir laukia proceso. B. Manningas neseniai skundėsi dėl tyčiojimosi kalėjime. Jis esą verčiamas kiekvieną vakarą nuogai išsirengti. Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ taip pat kalbėjo apie „nežmonišką“ elgesį su B. Manningu. Pentagonas kaltinimus neigia. Su B. Manningu esą elgiamasi taip pat, kaip su kitais kaliniais.

JAV kariuomenė eiliniui Bradley Manningui, įtariamam slaptų dokumentų perdavimu „WikiLeaks“ tinklalpiui, pateikė 22 naujus kaltinimus, tarp kurių „pagalba priešui“, už kurią JAV yra baudžiama mirties bausme. Buvęs JAV karinės žvalgybos ekspertas kaltinamas pagalba JAV priešui, neteisėtu konfidencialių duomenų kopijavimu, laikymu ir perdavimu, kas sukėlė didelę riziką kareivių ir piliečių gyvybėms.

Internetinė svetainė „Wikileaks“, kuri specializuojasi viešindama anoniminių šaltinių pateikiamą slaptą medžiagą, teigia, kad JAV kariuomenei sulaikius asmenį, kuris, kaip įtariama, svetainei perdavė slaptus JAV kariuomenės dokumentus, tinklalapio darbas nenukentės. „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as „BBC News“ pareiškė, kad kiti potencialūs svetainės informatoriai neturėtų išsigąsti ir toliau turėtų teikti slaptą informaciją.