bankų streso testas

Europos rinkos priežiūros institucijos kaltina kelis Vokietijos bankus, kad nėra laikomasi susitarimo atskleisti visas detales apie turimas skolas. Tai yra keturis mėnesius šalyje trukusio bankų streso testo dalis, rašo „Financial Times“. Europos bankininkystės priežiūros komiteto generalinis sekretorius Arnoudas Vossenas sakė, jog buvo susitarta su visomis priežiūros institucijomis ir bankais, kad tarp jų bus pasidalinta informacija apie bankų rizikos lygį.

Devyniasdešimt vieno Europos banko testavimas nepalankiausiomis sąlygomis apėmė du Lietuvos banko prižiūrimus bankus – SEB ir „Swedbank“, kurie užima 52 proc. šalies bankininkystės rinkos. Konsoliduotus minėtų dviejų bankinių grupių rezultatus turi paskelbti Švedijos bankų priežiūros institucija. Juos turėtų paskelbti ir šios bankų grupės.

Investuotojams lengviau atsikvėpus po to, kai buvo paskelbti bankų streso testo rezultatai, kurie nebuvo nuviliantys, pirmadienio rytą Europos rinkos augo. Tačiau investicinio banko analitikas Jamesas Fergusonas mano, jog vyriausybėms ir rinkos reguliavimo institucijoms šis testas tebuvo neišnaudota galimybė, rašo CNBS.com „Priežiūros institucijos praleido galimybę grąžinti bankų veiklą į vėžes“, - sakė analitikas.

Rinkos turėtų įvertinti penktadienį paskelbtą ataskaitą apie didžiausių Europos bankų atsparumą, jei pablogėtų sąlygos rinkoje. Iš 91-o tikrinto banko tik septyni – daugiausiai iš Ispanijos – pranešė, kad neatlaikytų hipotetinės situacijos, kai Europos ūkis patirtų dar vieną netikėtą nuosmukį, o valstybės obligacijos smarkiai nuvertėtų.

Praėjęs penktadienis pasaulinėje valiutų rinkoje buvo permainingas. Rinkos dalyviai labiausiai laukė skelbiamų Europos bankų testų rezultatų. Duomenys ženkliausiai veikė euro ir JAV dolerio valiutų poros kursą. Iš viso buvo testuojamas 91 Europos bankas. Numatytų kriterijų neatitiko 7 bankai, iš jų – 5 ispaniški. Bendras bankų kapitalo trūkumas siekė 3.5 mlrd. eurų – ženkliai mažesnis nei tikėjosi rinka (apie 30 mlrd.) Skandinaviški bankai, kurie dominuoja Lietuvoje, problemų neturėjo.

„Silva Research Network“ direktorius Ralfas Silva nurodo, kad investuotojai neturėtų Europos bankų stresinio testavimo rezultatais remtis kaip nominalia verte, nes jie gali nepateikti tikros situacijos. Silva teigimu, neįmanoma visiškai pasitikėti bankų pateikiamų duomenų teisingumu, praneša CNBC. Jo nuomone, stresinis testavimas ne tik nepateiks tikslių rezultatų, bet ir gali sukelti pavojų viso sektoriaus atsigavimui.

Penktadienį uždarius biržas, tikimasi, bus paskelbti 91 Europos finansų institucijos streso testo rezultatai. Taigi, rinkos vėl gaus šūsnį jas įtakojančių naujienų. Kai kurie investuotojai ir analitikai sako, kad Europos bankų streso testas neturės didelio poveikio, o rezultatų nutekėjimo laukė dar prieš oficialų jų paskelbimą, rašo SNBC.com. Kiti nerimauja, kad testai nebus svarus bankų „sveikatos“ matavimas, bet, vis dėlto, gali neigiamai paveikti rinkas.

Pranešama, kad nacionalizuotas Vokietijos bankas „Hype Real Estate“ (HRE) nepraeis stresinio testavimo. Nepaisant to, testavimo rezultatai bankui nėra svarbūs dėl jo specifinės finansinės situacijos. CNBC nurodo, kad HRE balansas yra lygus 360 mlrd. eurų, o valdomas „blogas“ turtas sudaro 210 mlrd. eurų. Ekspertai teigia, kad jei HRE restruktūrizavimas būtų užbaigtas iki galo, o Europos Komisija būtų bankui suteikusi 2 mlrd.

Šiandien investuotojai įsigijo 3 mlrd. eurų vertės ir 15 metų trukmės Ispanijos pasiūlytų obligacijų. Tokia didelė obligacijų paklausa padidino tikėjimą, kad šalis sugebės sumokėti turimas skolas ir neatsidurs Graikijos padėtyje. Pietų Europos šalies, kuri šį mėnesį privalo sumokėti 24,7 mlrd. eurų vertės skolą, deficitas yra trečias pagal dydį euro regione, o jos bankai yra priklausomi nuo Europos Centrinio Banko.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai skatinami atskleisti daugiau duomenų apie stresinį bankų testavimą, skirtą įvertinti 91 Europos banko pasirengimą patirti nuostolius regiono krizės pablogėjimo atveju. Šiandien, liepos 12-ąją Briuselyje vyksiančiame susirinkime ministrai nutars, kiek rezultatų ir detalių atskleisti investuotojams, laukiantiems jų įvertinimo liepos pabaigoje.

Europos Sąjungos (ES) ekonomikos komisaras Ollis Rehnas atskleidė, kad skolingų bankų stresinio testavimo metu vietos išteklius išeikvojusios ES šalys, galėtų kreiptis į ES finansinės pagalbos. Tačiau O. Rehnas teigia, kad tam reikėtų sudaryti 500 mlrd. eurų vertės pagalbos planą, reikalingą tuo atveju, jei Graikijos paskolų problemos taptų akivaizdžios ir Ispanijoje bei kitose šalyse.

Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vadovai sutarė kitą mėnesį paskelbti vadinamųjų bankų „streso testų“ rezultatus, kad parodytų investuotojus, kur slypi rizika, praneša BBC. Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) sakė, kad bus skelbiami „kiekvieno banko rezultatai. Tai turėtų nuraminti investuotojus“. Apie tokius planus buvo pranešta po ES viršūnių susitikimo, kurio metu daugiausia buvo kalbama apie daugelio Bendrijos narių skolas.