aterna

Klaipėdoje kremavimo liniją norintys įrengti verslininkai pagaliau išdrįso akis į akį susitikti su besipriešinančiais gyventojais. Viduryje miesto palaikų deginimo žmonės nenori, bijo ne tik oro taršos, bet ir psichologinių pasekmių. Tačiau verslininkai nusileisti nelinkę – kito sklypo ieškoti nežada. Susitikime su planuojamo krematoriumo statytojais pusšimtis klaipėdiečių veidus dengia medicininėmis kaukėmis. Ir ne dėl to, kad mieste siaučia gripas.

  Ne tik laikmetis ir pinigų trūkumas keičia lietuvių laidojimo tradicijas. Vis dažniau žmonės patys dar būdami gyvi „susiorganizuoja“ savo paskutinę kelionę, naujus papročius gimdo ir artimųjų noras originaliai įprasminti mirusiojo atminimą. Konservatyvūs lietuvių laidojimo papročiai tokie atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Per pastaruosius 10 ar 20 metų kai kurios atsisveikinimo su mirusiuoju tradicijos beveik nunyko arba buvo pakeistos naujomis.

Klaipėdai nepavyksta išspręsti jau keletą metų trunkančių ginčų, kas turėtų saugoti mirusiųjų kūnus. Jų kratosi ir savivaldybės, ir teismo medicinos ekspertai.

Spalio pradžioje sostinėje kilęs skandalas dėl mirusiųjų palaikų išvežimo ir laikymo atskleidė susidariusią kritišką padėtį. Didžiosios minėtas paslaugas teikiančios bendrovės ragina įkurti teritorinę lavoninę. Tuo metu mažosios jų konkurentės ir teismo medicinos ekspertai tam prieštarauja, rašo „Lietuvos žinios“. Teismo medicinos ekspertai teigia, kad Vilniaus miestui užteks Teismo medicinos instituto (TMI) turimų 40 šaldytuvų, kurie atsirado TMI šią savaitę persikėlus į naujas patalpas.

Susidūręs su sunkiu uždaviniu - metine pajamų mokesčio deklaracija - dažnas ieško žinovo, už atlygį galinčio sutvarkyti šį painų reikalą. Mokesčių inspekcijos darbuotojai negali imti pinigų už tokią paslaugą, jie tik konsultuoja. Tačiau, net ir padedamas specialistų, pirmą kartą deklaraciją pildantis žmogus turi sugaišti nemažai laiko, kol viską atlieka teisingai.