astrobiologija
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „astrobiologija“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „astrobiologija“.
Australijoje rasta 3,48 mlrd. metų amžiaus fosilizuota mikroorganizmų ekosistema
Norfolko universiteto mokslų daktarė Nora Noffke ir jos kolegos surado mikroorganizmų ekosistemą, 3,48 milijardų amžiaus uolienose, Pilbaros (vakarų Australija ) regione. Kaip kad aiškino vakarų Australijos universiteto profesorius Davidas Wacey'us, žurnale „Astrobiologija“ paskelbto straipsnio bendraautorius, Pilbaros regionas vakarų Australijoje yra vienas rečiausių geologinių regionų visame pasaulyje, suteikiantis galimybę pažvelgti į ankstyvąją gyvybės evoliuciją Žemėje.
Astrobiologai: kertinis gyvybės elementas į Žemę buvo atneštas iš Marso
Gyvybės atsiradimui Žemėje būtiną komponentą – molibdeno oksidą – į Žemę atskraidino senovinio Marso meteoritas, įsitikinę NASA astrobiologai. Tyrimo rezultatus jie pristatė Florencijoje (Italija) vykstančioje Europos geochemikų asociacijos konferencijoje. Havajų universitete (JAV) besidarbuojantys NASA astrobiologai, vadovaujami Džeimso Stivensono (James Stephenson), meteorite iš Marso aptiko boro. Mokslininkai teigia, kad boro druskos irgi buvo būtinos gyvybės susiformavimui Žemėje.
Supratimas, kaip Žemėje atsirado gyvybė, gali padėti ieškoti jos kitur
Ar gyvybė egzistuoja tik mūsų planetoje ir yra unikali ir mes tokie vieninteliai Visatoje? Tai senas kaip ir pati žmonija klausimas. Žinoma, vienas iš geriausių būdų atsakyti į šį klausimą būtų suprasti, kaip gyvybė išvis atsirado Žemėje. Tai būtų milžiniškas pasiekimas, tuo pačiu galinis padėti sužinoti, kokios sąlygos ir medžiagos yra būtinos sukelti lemtingą perėjimą nuo negyvosios materijos prie gyvybės, ir kokia yra tikimybė, kad taip gali atsitikti ir kitur.
2 000 002 013 po Kristaus – metai, kai baigsis pasaulis
Škotijos mokslininkai nustatė naują pasaulio pabaigos datą. Tačiau jos nebus dar bent 2 mlrd. metų. Tuomet Žemėje neliks nei gyvūnų, nei augalų – gal tik mažyčiai mikroorganizmai, kurie irgi netrukus išnyks, naujausios studijos rezultatus pristato britų „The Telegraph“. Ironiška, tačiau toks Armagedonas ateis ne dėl anglies dvideginio pertekliaus Žemės atmosferoje, o dėl jo stygiaus.
Mokslininkai: NASA pranešimai apie naują gyvybės formą – neteisingi
Du nauji moksliniai darbai paneigė 2010 metais NASA finansuojamų mokslininkų prieštaringai vertinamą tyrimą, teigiantį, kad atrasta nauja bakterinė gyvybės forma, mintanti arsenu.
Planetų tinkamumo gyvybei žiedinis indeksas
Dažniausiai astronomai egzoplanetos ar jos palydovo tinkamumą gyvybei vertina remdamiesi daugiausiai vien jų temperatūra ir nuotoliu nuo artimiausios žvaigždės. Tačiau astrobiologų kolektyvas pasiūlė naują indeksą, kurį sudaro keturios gyvybei svarbių kintamųjų grupės.
Pirmiausiai apie jas. Pirmoji grupė – planetos paviršiaus charakteristikos. Jis turi būti kietas, planetą turi gaubti atmosfera ir magnetosfera.
Senos raketos neša bakterijas link žvaigždžių
Senuose apleistuose erdvėlaivių „Voyager 1“, „Voyager 2“ ir „Pioneer 10“, kurie jau yra Saulės sistemos pakraštyje ir lekia tolyn į tarpžvaigždinę erdvę bei ten atsidursiančio NASA erdvėlaivio „New Horizons“, dabar dideliu greičiu skriejančio link Plutono, raketiniuose varikliuose gali būti išlikusių Žemės bakterijų.
Visi šių erdvėlaivių prietaisai, kurie buvo gyvybiškai svarbūs misijai, buvo sterilizuoti, tačiau to nebuvo padaryta varikliams.
Meteorituose aptikta DNR sudedamųjų dalių
Mokslininkams galiausiai pavyko patvirtinti, kad nežemiškos kilmės meteorituose iš tiesų yra sudedamųjų DNR dalių.
Kita mokslininkų komanda taip pat aptiko keletą molekulių, susijusių su svarbiais biologiniais procesais, suteikdama tvirtesnį pagrindą minčiai, kad ankstyviausios gyvybės formos Žemėjeiš dalies galėjo susidėti iš medžiagų, į mūsų planetą atkeliavusių iš kosmoso.
Aukso kasyklų šachtose aptiktos kirmėlės galėtų gyventi Marse
„Šis atradimas toks pat neįtikėtinas, kokia būtų žinia, jog nuožmus baltasis kašalotas Mobis Dikas apsigyveno Ontarijo ežere, – tvirtina Prinstono universiteto biologas Tullisas Onstottas.
Jo vadovaujama mokslininkų grupė Pietų Afrikos Respublikos (PAR) aukso kasyklų šachtose atrado naują apvaliųjų kirmėlių rūšį, kurios atstovai laisvai galėtų išgyventi Marso planetoje vyraujančiomis sąlygomis.
Pranešimai apie nežemišką gyvybę vertinami atsargiai
NASA mokslininkų tvirtinimai apie meteorito nuolaužose atrastas mažas nežemiškos gyvybės fosilijas sukėlė ir nuostabą, ir skepticizmą.
Šiuos tyrimo rezultatus dar patikėta peržiūrėti 100 ekspertų, praneša naujienų agentūra AFP.
REKLAMA
REKLAMA
Gyvybė Žemėje – nežemiškos kilmės?
Daugėja įrodymų, kad gyvybė Žemėje susiformavo ne savaime, o buvo „pasėta“ iš kosmoso atkeliavusių asteroidų ir kometų, praneša BBC.
Ankstesnių tyrimų metu paaiškėjo, kaip amino rūgštys – esminės gyvybės sudedamosios medžiagos – galėjo susiformuoti kitose kosmoso vietose. Amino rūgštys yra į dešinę arba į kairę pusę susuktos spiralės formos molekulės.
Gyvybės elementai galėjo atkeliauti iš tolimos žvaigždės
Daugėja įrodymų, kad gyvybę Žemėje galėjo pasėti medžiagos iš asteroidų ir kometų, praneša BBC.
Ankstesni tyrimai parodė, kaip amino rūgštys, svarbiausios gyvybės sudedamosios medžiagos, galėjo susiformuoti kitose kosmoso vietose. Šios molekulės gali būti dviejų skirtingų rūšių, tačiau gyvybė Žemėje išskirtinai naudoja tik vieną jų.
Tačiau naujas tyrimas rodo, kad aplink tolimą žvaigždę esančios sąlygos gali skatinti antrojo tipo molekulių susidarymą.