asmeninė informacija

Internetas daugumai yra neatsiejama gyvenimo ir darbo dalis, taigi nestebina, kad ir darbuotojai, ir darbdaviai vieni apie kitus ieško informacijos internete. Prieš dvejus metus atliktas ir šiemet pakartotas panašus tyrimas atskleidė, kad ši tendencija ne blėsta, o kaip tik ryškėja, taip pat atsiranda vis daugiau darbuotojų, pasveriančių, ką viešinti apie save internete, o ko vis dėlto neskelbti. 7 iš 10–ies darbuotojų nuolat ieško informacijos apie darbdavius.

Grėsmių internete, su kuriomis vaikai gali susidurti, yra įvairių – pradedant nuo patyčių, baigiant galimu seksualiniu išnaudojimu, „Žinių radijui“ pirmadienį sakė „Vaikų linijos“ psichologė Ivona Suchodolska. „Vaikai Lietuvoje labai anksti ir daug pradeda naudotis internetu ir įsitraukia į rizikingą elgesį.

Kompiuterių ir telefonų naudotojai nesuvokia, kad juose saugomą informaciją svarbu ištrinti prieš atiduodant naudoti kitiems ar išmetant perdirbti senąjį įrenginį. Deja, informacijos ištrynimas viso labo baigiasi „Delete“ mygtuko paspaudimu. Tai atskleidė „Blancco“ programą Lietuvoje pristatančios įmonės „NOD Baltic“ atliktas tyrimas. „Daugelis mūsų instinktyviai suvokiame, kad prieš atiduodant įrenginius reikia pašalinti asmeninius ir netgi mažiau jautrius duomenis.

Bendrovė „Google“ Europos Sąjungos gyventojams pateiks naują paslaugą, kuri suteiks galimybę pagal interneto vartotojų pareikalavimą pašalinti iš „Google“ paieškos indekso nuorodas į tinklalapius, kurie susiję su vartotojo asmeniniu gyvenimu, pranešė BBC.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ar galite gauti paskolą, prieš ją suteikiant ateityje bus galima patikrinti ne tik pagal kredito istoriją. Sukurta platforma, kuri matuoja socialinių tinklų įtaką gyventojų mokumui. Lietuvoje tai kol kas žaidimas, bet, pvz., Amerikoje, tai jau veikia praktiškai. Anksčiau ar išduoti paskolą, ar ne, bankininkai spręsdavo patikrinę jūsų kredito istoriją, Amerikoje jau matuojamas ir socialinių tinklų reitingas.

Kembridžo universiteto (D. Britanija) mokslininkai atliko tyrimą, kuris atskleidė kai kurių socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų asmeninius duomenis, kurie nebuvo viešai skelbiami jų paskyroje, pranešė „Financial Times“. Išnagrinėję 58 000 asmenų „Facebook“ paskyras, mokslininkai sugebėjo iš jose paskelbtos informacijos nustatyti socialinio tinklo vartotojų lytinę orientaciją, sužinoti, ar jie vartoja narkotikus ir netgi nustatyti, ar jų tėvai išsiskyrę, sakoma pranešime.

Jūsų išmanieji telefonai yra tarsi lobių skrynia mobiliesiems operatoriams, telefonų gamintojams ir reklamos agentūroms. Nors jūs apie tai galbūt net nesusimastote, tačiau telefonas apie jus žino beveik viską, o mobilieji operatoriai nuolat ieško būdų kaip tą informaciją parduoti. Šiandien dauguma duomenų yra nuolat dalinamasi bevieliu internetu su trečiosiomis šalimis, o šios, savo ruožtu, gautą informaciją panaudoja reklamos ir kitais tikslais.

Kai bendrovėms suteikiate galimybę prieiti prie jūsų „Facebook“ paskyros, ar pagalvojate apie tai, kaip ir kokiais tikslais jos ją panaudos? Daugelis ne. Kai žmonės pasirenka prie kokios nors programos prisiregistruoti naudodami mygtuką „Prisijungti su „Facebook“, daugelis galvoja: „Puiku, užsiregistruoti bus žymiai paprasčiau“, tačiau iš tiesų reikėtų galvoti visiškai kitaip – „Nuo šiol ši bendrovė stebės kiekvieną mano veiksmą tam, kad sugalvotų man parduoti vis ką nors naujo“, rašo Forbes.

Socialiniai tinklai šiandien yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Bendraujame, dalijamės gyvenimo džiaugsmais ir nuoskaudomis internete ir dažnai nė nesusimąstome, kad visa ši informacija vieną dieną mums gali pakenkti. Juk rašyti socialiniame tinkle „Facebook“ apie tai, kaip nekenčiate savo boso, yra tas pats, kas tai parašyti ant jo biuro sienos.

Socialiniame tinkle „Facebook“ didelės pinigų sumos nuotrauką paskelbusios paauglės namuose po kelių valandų apsilankė du vagys. Kaukėti vyrai, ginkluoti peiliu ir lazda, pasibeldė į 17-metės mamos namo duris Bundanoone, pranešė policija. Moteris vyrams teigė, kad jos duktė čia ilgiau nebegyvena, informuoja BBC. Kol kas neaišku, kaip plėšikai sužinojo šeimos adresą. „Facebook“ paskelbta nuotrauka buvo daryta močiutės namuose Sidnėjuje.

Socialinis tinklas „Facebook“ iki šiol neišsprendė vartotojų informacijos šalinimo problemos, apie kurią visuomenė sužinojo prieš porą metų. Vartotojui pašalinus nuotrauką iš albumo, ji dingsta iš jo, tačiau yra saugoma serveriuose ir pasiekiama pagal tiesioginę nuorodą. Taip galima peržiūrėti ir svetimų albumų nuotraukas, prie kurių jūs neturite prieigos. Pavyzdžiui, „Twitter“ ir „Flickr“ tokių problemų nėra. Jei šalinate savo nuotrauką, tai ji ištrinama per kelias sekundes.

Daugiau nei penktadalis socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų teigia, kad prieš išvykdami atostogų ar į trumpą išvyką, šia informacija pasidalija su savo profilio draugais. Beveik pusė apklausos respondentų atsakė, kad dešimtadalio „Facebook“ draugų niekuomet nėra sutikę gyvai, ir tik trečdalis apklaustųjų teigia, kad tarp jų profilio draugų yra vien gerai pažįstami žmonės.

Kompanija „Google“ paskelbė ataskaitą apie įvairių šalių valdžios reikalavimus pašalinti turinį arba išduoti informaciją apie vartotojus. Tokių reikalavimų nuolat daugėja: tai susiję su didėjančia interneto auditorija ir didėjančia interneto skvarba. Nuo šių metų sausio iki birželio „Google“ gavo daugiau nei 15 600 užklausų, kuriose reikalaujama suteikti informaciją apie vartotojus. Tai maždaug 10% daugiau nei prieš pusmetį.

Airijos valdžia sužinojo, kad „Facebook“ kuria vadinamuosius „šešėlinius profilius“. Socialinis tinklas renka informaciją ne tik apie jame užsiregistravusius žmones, bet ir apie tuos, kurie nėra jame užsiregistravę. Informacija apie neužregistruotus vartotojus renkama iš visų internete prieinamų šaltinių: sinchronizuotų telefonų numerių, elektroninio pašto adresų ir t. t. Todėl „šešėlinius profilius“ turi net socialiniame tinkle neužsiregistravę asmenys.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas vis dar fiksuoja atvejus, kai nepagrįstai reikalaujama asmens kodo. Išplatintame instituto pranešime teigiama, kad įsigyjant užsienio valiutą banke, norint grąžinti prekes parduotuvėse, naudojantis automobilių serviso paslaugomis vis dar nepagrįstai pareikalaujama asmens kodo.

Internete knibžda ne tik draugiškai nusiteikusių nepažįstamųjų, bet ir tų, kurie, prisidengę socialiniais tinklais, gali kesintis į svetimą turtą. Tai gali patvirtinti keletas britų, kurie, atskleidę asmeninę informaciją, nukentėjo nuo „draugiškai“ bendravusio kaimyno. Pasinaudodamas socialiniais tinklalapiais „Facebook“ ir „Friends Reunited“ bei savo kaimynų patiklumu, 33 metų britas Iainas Woodas sugebėjo iš jų pavogti per 35 tūkst. svarų (137,5 tūkst. Lt), praneša britų portalas Telegraph.

Kompanija „Symantec“ savo oficialiame tinklaraštyje pareiškė, kad „Facebook“ vartotojų asmeninė informacija per kelis paskutinius metus per klaidą galėjo patekti į trečiųjų šalių rankas, konkrečiai reklamos kompanijas, rašo naujienų portalas „Reuters“. Apsauginės programinės įrangos kūrėja „Symantec“ teigė, kad trečiosios šalys galėjo turėti prieigą prie tokios asmeninės informacijos kaip nuotraukos, pokalbių įrašai, o taip pat turėjo galimybę rašyti žinutes.

Socialinis tinklapis „Facebook“, nepaisant duomenų slaptumo ekspertų, vartotojų ir net JAV Kongreso narių kritikos, ketina suteikti galimybę trečiųjų šalių gamintojams ir internetiniams puslapiams gauti vartotojų namų adresus ir telefono numerius, rašo „The Huffington Post“. Apie naująją savo politiką „Facebook“ tyliai pranešė patalpindami žinutę savo tinkliaraštyje.

Greičiausiai esate vienas iš 500 milijonų žmonių, besinaudojančiu socialinio tinklapio „Facebook“ paslaugomis. Kad ir kaip nekaltai atrodytų tinklapis, kuriame galima palaikyti ryšį su savo pažįstamais ar draugais, bei susirasti draugų, „Facebook“ pastaruoju metu domina ir nusikaltėlius. Kodėl? Nes jūs jiems ant lėkštutės pateikiate visą informaciją apie save, o jiems belieka tik ją pasiimti ir pasinaudoti.

Pasaulyje yra nedaug prietaisų, kurie žino daugiau asmeninių dalykų apie žmones nei jų kišenėse esantys išmanieji telefonai: telefonų numeriai, gyvenamoji vieta, neretai tikras savininko vardas ir netgi unikalus asmens tapatybės numeris, rašo „The Wall Street Journal“. Šie telefonai neturi jokių paslapčių. Kaip rodo „The Wall Street Journal“ atliktas tyrimas, jie dalinasi visais šiais asmeniniais duomenimis plačiai ir nuolatos.