anglies nanovamzdeliai

Sumanymas pastatyti liftą, kuris nukeliautų ketvirtadalį atstumo iki Mėnulio, per 40 metų gali tapti realybe, teigia Japonijos statybų bendrovė. „Obayashi Corp“ teigia, kad naudodama anglies nanovamzdelių technologiją, kuri yra 20 kartų stipresnė nei plienas, ji gali sukonstruoti lifto šachtą, kuri kiltų 96 tūkst. kilometrų virš Žemės, praneša naujienų agentūra AFP.

Kalifornijos universiteto Los Andžele (JAV) inžinieriai sukūrė pirmąjį tampųjį organinį diodą (OLED). Tyrėjai sugalvojo, kaip tampųjį šviesą spinduliuojantį plastiką būtų galima padengti anglies nanovamzdelių ir polimerų elektrodų sluoksniu. Mokslininkų sukurtasis įrenginys – dviejų kvadratinių centimetrų ploto, iš kurio vienas kvadratinis centimetras spinduliuoja mėlyną šviesą. Gauti rezultatai publikuoti liepos mėnesio žurnalo „Advanced Materials“ numeryje.

Šio mėnesio „Physics World“ žurnale Stratklaido universiteto (Jungtinė Karalystė) termodinamikos ir skysčių mechanikos profesorius Džeisonas Rysas (Jason Reese) aprašo, kokį vaidmenį anglies nanovamzdeliai galėtų vaidinti vandens gėlinimo procedūroje. Pasirodo, tai galėtų būti vienas iš aštrios gėlo vandens trūkumo problemos sprendimų. Visuotinės žmonijos populiacijos projektai rodo, jog pasaulinis gėlo vandens poreikis dar iki 2030 metų padidės trečdaliu.

Devyniolikto amžiaus novelėje „Plokščiasis pasaulis“ (angl. Flatland), sukurtoje Edwardo A. Abbotto, aprašomi gyventojai gyveno šalyje, kurie turėjo tik dvi dimensijas. Moterys gimdavo kaip linijų segmentai, o vyrai atsirasdavo įvariių geometrinių formų, kurios atspindėjo jų padėtį visuomenėje. Lygiašoniai trikampiai atitiko žemiausiąją klasę visuomenėje, vidurinioji klasė apibūdinama kvadratais, o kilmingieji – šešiakampės formos figūromis.

Nors daugelio mechaninių rezonatorių svyravimų amplitudės mažėjimas, arba gesimas, vyksta pagal tiesinį dėsnį, vis dėlto Katalonų nanotechnologijų instituto (Ispanija) mokslininkai teigia atradę, jog rezonatoriai, pagaminti iš grafeno ir mažyčių anglies nanovamzdelių, pasižymi netiesiniu gesimu. Tai atveria naujas galimybes, leidžiančias pagalvoti apie itin jautrių jėgos arba masės jutiklių konstravimą.

Kas riboja anglies nanovamzdelio elgesį? Tai klausimas, į kurį bando atsakyti daugybė mokslininkų visame pasaulyje. Gotenburgo universiteto (Švedija) fizikams pavyko parodyti, jog elektromechaniniai principai galioja praktiškai iki pat nanomastelinio pasaulio ribų. Taigi unikalias anglies nanovamzdelių savybes galima sujungti su klasikinės fizikos dėsniais – toks derinys gali praversti konstruojant ateities kvantinius kompiuterius.

Anglies nanovamzdelių naudojimas kuriant plėvelių tranzistorius galėtų būti pritaikytas lankstiems, didelio našumo bei permatomiems prietaisams, tokiems kaip elektroninis popierius, gaminti. Vienas didžiausių iššūkių, susijusių su tokių tranzistorių darbu, yra sudėtinių tranzistoriaus dalių – metalinių bei puslaidininkinių nanovamzdelių, pasižyminčių skirtingomis savybėmis, konkuravimas. Naujame tyrime mokslininkai sukūrė naują nanovamzdelių gaminimo būdą, kuris iš dalies apeina šią problemą.

Mokslininkai iš Kalifornijos technologijos instituto pamėgino greitaveike filmavimo kamera filmuoti mikroskopinius – mikrolitrų dydžio – vandens lašelius, krintančius ant ypač stipriai vandenį atstumiančios medžiagos – hidrofobinio iš anglies nanovamzdelių sudaryto paviršiaus. Ypač įdomiai lašeliai ima elgtis, atsimušę į nuožulnias ar įgaubtas plokštumas bei susidūrę, o specialiai parinktas foninis lašelių apšvietimas išryškina juose vykstančius hidrodinaminius procesus.