„Buvo priimtas sprendimas palaikyti policijos iniciatyvą įsisteigti tam tikrą sukčiavimo prevencijos ir ankstyvo užkardymo centrą, kuris veiktų dvidešimt keturi-septyni principu“, – po institucijų pasitarimo Vidaus reikalų ministerijoje ketvirtadienį žurnalistams sakė Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.
Generalinis komisaras kol kas nenurodė tikslaus termino, kuomet pradės veikti centras, tačiau jo manymu, jam įkurti prireiks kelių mėnesių.
„Aš manau tai yra (...) artimiausių mėnesių klausimas, kada jis taps toks jau veikiantis“, – teigė A. Paulauskas.
„Kol centras pradės veikti, turim tiek su Lietuvos banku, tiek su Ryšių reguliavimo tarnyba, manau ir su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, surasti įrankius, kurie būtų sukoncentruoti būtent šiame centre, kad ten dirbantis pareigūnas galėtų čia ir dabar blokuoti (bankinius – BNS) pavedimus, blokuoti sąskaitas, blokuoti internetines svetainės ir tokiu būdu kaišioti pagalius nusikaltėliams į ratus“, – kalbėjo jis.
Padidintų šansus sugrąžinti lėšas nukentėjusiesiems
Anot A. Paulausko, tai leiPstų ankstyvoje stadijoje stabdyti lėšų judėjimą ženkliai padidintų šansus sugrąžinti lėšas nukentėjusiems žmonėms.
„Specialiai apmokyti pareigūnai dirbtų su visais įmanomais įrankiais ir gavę priminę informaciją apie galimai įvykdytą sukčiavimą (...) čia ir dabar, nedelsiant reaguotų vienaip ar kitaip blokuojant banko sąskaitas, stabdant lėšas, galbūt blokuojant tam tikrų kenkėjiškų svetainių domenus“, – sakė jis.
„(Toks centras – BNS) leistų mums nedelsiant sureaguoti į atitinkamas situacijas, priimti sprendimus ir mažinti biurokratinį mechanizmą, kai dėl laiko problemų galime prarasti“, – generaliniam komisarui antrino Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ministrės teigimu, užduotis įkurti centrą policijai paskirta įžvelgus vienos veiklą koordinuojančios institucijos poreikį.
„Nepaisant to, kad turime aktyvų institucijų veikimą (...) reikėtų vienos aiškios institucijos, kuri imtųsi lyderystės, imtųsi koordinavimo proceso, sudėliotų atitinkamus planus. Šiuo atveju mes sutarėme šiandiena, kad policija bus ta institucija lyderė, kuri po savo skėčiu apjungs visas institucijas“, – sakė ji.
Kartu į procesą bus įtrauktos ne tik įvairios institucijos, bet ir mobiliojo ryšio operatoriai, pardavimų platformos, finansinės įstaigos.
Sukčiai išvilioja dar daugiau pinigų
Policijos duomenimis, elektroniniai sukčiavimai sudaro ne mažiau 70 proc. visų sukčiavimų. Finansų rinkos dalyvių duomenimis, iš asmenų 2023 m. apgaule buvo išviliota apie 12,3 mln. eurų, t.y., 3,9 proc. nei 2022 m.
Telefoniniai ir elektroniniai sukčiavimai sudaro net 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, šiemet iš Lietuvos gyventojų išviliota 14 mln. eurų, iš jų sugrąžinta beveik 10 mln. eurų.
Pasak RRT tarybos pirmininko pavaduotojo Dariaus Kuliešiaus, šiemet užblokuota daugiau nei 6,5 mln. skambučių, kuriais neteisėtu būdu bandyta išvilioti gyventojų lėšas. Jis pabrėžė, kad operatyvumas ir prevencija yra svarbiausi aspektai kovoje su elektroniniais ir telefoniniais nusikaltimais.
Policija per metus pradeda apie 3000 ikiteisminių tyrimų dėl šių nusikalstamų veikų. Tačiau, pasak generalinio komisaro A. Paulausko, tai tik ledkalnio viršūnė.
Dažniausiai gyventojai susiduria su avansinių mokėjimų apgaule (41 proc.), daugėja telefoninių sukčiavimų (11 proc.), taip pat gyventojai nukenčia nuo investicinių apgaulių ir duomenų viliojimo (phishing) atakų.
Vilniaus gyventojai sukčiams atidavė 89 tūkst. eurų
Sukčiai iš žmonių išvilioja įspūdingas sumas. Ketvirtadienį Lietuvos policija praneša, kad sukčiai vien iš kelių sostinės gyventojų išviliojo 89 tūkst. eurų.
Anot Policijos departamento, trečiadienį, 14.24 val., į Vilniaus apskrities pareigūnus kreipėsi 1977 metais gimusi moteris, kuri pranešė, kad spalio 29–lapkričio 21 dienomis Vilniuje, Šaltinių gatvėje, nenustatytas asmuo, su ja susisiekęs per internetinę programėlę ir įtikinęs investuoti pinigus į įvairias investavimo platformas, apgaulės būdu išviliojo 58 tūkst. 210 eurų.
Į Vilniaus apskrities policiją antradienį taip pat kreipėsi 1972 metais gimęs vyras.
Jis nurodė, kad pirmadienį jam paskambinę nepažįstami asmenys, prisistatę bendrovės „Google“ ir kitų institucijų atstovais bei pranešę, jog „Smart-ID“ programėlėje yra užfiksuotas virusas, apgaulės būdu iš jo išviliojo 16 tūkst. 978 eurus.
Abiem atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo.
Dar vienas 1951 metais gimęs bei į Vilniaus policiją trečiadienį, apie 12 val., kreipęsis vyras informavo, jog pirmadienį, apie 11.20 val., Gabijos gatvėje, namuose, jam paskambino SEB banko atstovu prisistatęs asmuo ir pranešė apie atliktą neteisėtą pinigų pervedimo operaciją bei atsiuntė kurjerį, kuriam vyriškis perdavė jam priklausančią banko kortelę.
Vyras antradienį pastebėjo, kad iš jo banko sąskaitos nenustatyti asmenys Lenkijoje esančiuose bankomatuose išgrynino 14 tūkst. eurų.
Dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis bei neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.
