Svarbiausi Lietuvos šimtmečio įvykiai

„Nepriklausomos savarankiškos Lietuvos geisti mes turime teisę. Juk ir mes esame tokie pat žmonės kaip ir mūsų kaimynai ir norime visomis teisėmis, priklausančiomis visai žmonijai, lygiai su mūsų kaimynais naudotis“, – rašė Jonas Basanavičius, kurio pirmininkaujama Lietuvos taryba 1918 m. vasario 16 d. paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Skaityti daugiau >

„Pasiėmiau šautuvą ir 24 kilometrus pėsčias nuėjau į Ukmergę. Ten buvo komendantūra, kur buvo verbuojami savanoriai. Mane priėmė komendantas kapitonas Pošiūnas – be galo kilnus žmogus. Paaiškinau, kad čia esu ne tam, kad gaučiau antpečius ir žvaigždutes, o tam, kad kariaučiau su priešais…“ – prisiminimais dalijosi Nepriklausomybės kovų dalyvis Kazimieras Skebėra. Skaityti daugiau >

„Aš, Antanas Smetona, Lietuvos valstybės Prezidentas, Tautos atstovybės valia pastatytas šitos aukštos pareigos eiti, Didžiu ir Visagaliu Dievu prisiekiu ir pasižadu Lietuvos piliečiams, jų Atstovybės, Valstybės Tarybos akivaizdoje, kad aš mano pilietiška garbe ir kilniausiais mano sielos jausmais būsiu ištikimas Lietuvos Valstybei ir jos Konstitucijai ir sąžiningai eisiu aukštas mano pareigas. Taip man Dieve padėk. Amen“, – iškilmingame Valstybės Tarybos posėdyje Kaune prisiekė pirmasis šalies prezidentas. Skaityti daugiau >

„Šeimyninio gyvenimo pamatas yra moterystė. Jos pagrindan dedama abiejų lyčių teisių lygybė. Tam tikrais įstatymais saugojama ir palaikoma šeimos sveikata ir socialinė gerovė. Motinystė yra ypatingoje Valstybės globoje“, – buvo rašoma pirmoje valstybės Konstitucijoje. Skaityti daugiau >

„Vilniaus senųjų sienų pilki griuvėsiai brangesni yra man negu ir gražiausi nauji pastatai, kurie nieko nesako mano protui ir visai neveikia mano širdies. Ir meno grožis man tik tuomet tėra vertingas, kai jis pajėgia prabilti mano protui, kai jis sugeba užgauti jautrias mano sielos stygas, kurios aidi mūsų didžios praeities akordais“, – savo užrašuose yra rašęs lito tėvas Vladas Jurgutis. Skaityti daugiau >

„Tad Broliai Jaunuoliai, į Savanorius! O Jūs visi, kurie Ginklo Rankoje turėti negalite, kurie savo Gyvastį Tėvynei neaukojate, Jūs padėkite mūsų Pulkui savo Darbu ir Aukomis. Mūsų Pulkui reikalinga Ginklai, Maistas, Drabužiai ir Pinigai. Visi kaip Vienas už Lietuvą brangią!“, – kvietė vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas. Skaityti daugiau >

„Lietuvos kariuomenė, kuri guldė galvas už brangią Lietuvą ir dabar yra pasiryžusi lieti kraują už josios nepriklausomybę, pamačiusi, kad dabartinis Seimas ir Vyriausybė parduoda mūsų tėvynę bolševikams ir svetimtaučiams, nutarė paimti laikinai šalies valdymą į savo rankas“, – pranešimus tuometinėje spaudoje pasirašinėjo laikinoji karo valdžia. Skaityti daugiau >

„Kada mes jau in dulkes pawirsim, jei Lietuwiszka kalba bus twirta pastojus, jei per musu darbus Lietuwos dwase atsikwoszes – tasik mums ir kapuose bus lengweu smageu ilseti“, – užrašas ant Jono Basanavičiaus antkapio. Skaityti daugiau >

„Mano kartos žmonėms Maironis daugiau negu poetas. Mes žinome daug didesnių poetų už Maironį, tačiau Maironis mums kažkas daugiau negu jie. Ne savo raštų gausumu, ne tematikos svarumu, ne poetiniu artizmu, o savo lietuviško žodžio galia ir poveikiu mūsų sąmonei“, – apie Maironį rašė Vincas Mykolaitis-Putinas. Skaityti daugiau >

„Lituanica“ – ne mūsų vienų nuosavybė ir viltis, bet ir visų lietuvių; kai nelaimė ištinka laivą jūroj, laivo kapitonas grimzta į jūros dugną drauge su savo laivu. „Lituanica“ pristatys mudu Kaunan arba žūsime su ja“, – šie Stepono Dariaus žodžiai prieš skrydį, deja, tapo pranašiškais. Skaityti daugiau >

„Klaipėdos kraštą turi palikti visi Lietuvos kariniai ir policijos daliniai. Lietuvos valdžia turi užtikrinti, kad evakuacijos metu, teritorija bus palikta tvarkinga“, – skelbė antrasis J. Urbšio ir J. fon Ribentropo pasirašytos sutarties straipsnis. Skaityti daugiau >

„Man yra malonu pasveikinti šio šaunaus žaismo rengėjus – šeimininkus ir prašaliečius. Ypatingai malonu šiems pasakyit „Sveiki atvykę, gerbiami užsienio svečiai“. Laimingai viešėkite pas mus, kaip pas savi namie“, – čempionato dalyvius sveikino prezidentas Antanas Smetona atidarymo ceremonijos metu. Skaityti daugiau >

„Viską susumavus, tai visiškas Rusijos protektoratas (…) Lenkijai pralaimėjus, Baltijos valstybės atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje“, – savo dienoraštyje rašė Lenkijos karinis atašė pulkininkas Leonas Mitkiewiczius. Skaityti daugiau >

Sudarius Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus, 1939 m. spalio 10 d. pasirašius Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos-Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartį, buvo apribota savarankiška Lietuvos užsienio politika ir prarastas neutralios valstybės statusas. Skaityti daugiau >

Nei Lietuvos vyriausybė, nei karininkija nemėgino ginti valstybės. Kariuomenės vadai pasitiko Raudonąją armiją, tarėsi su jos vadovybe dėl dalinių dislokavimo Lietuvos teritorijoje ir įsakė kariams draugiškai sutikti raudonarmiečius. Skaityti daugiau >

„Ateities istoriką stebins tai, kad tauta po šios vergijos jungu nesuklupo, bet sugebėjo vesti tokią nepaprastai sunkią ir didžią kovą. Ir klaus anas istorikas, iš kur sėmėsi sau ištvermės ir jėgos dešimtys tūkstančių partizanų, kurie geriau pasirinko mirtį negu baisiąją priešo vergiją, iš kur sėmėsi sau jėgų pavergtieji“, – buvo rašoma partizanų laikraštyje „Prie rymančio Rūpintojėlio“. Skaityti daugiau >

Pokario metais tremiamos šeimos nebebuvo išskiriamos, tačiau ir tuomet Sibiro taigoje ar Užpoliarėje už savo ir vaikų gyvenimus dažnai grūmėsi vienos moterys, nes jų vyrai jau anksčiau buvo suimti, įkalinti ar žuvę. Dėl sekinančio darbo, sunkių gyvenimo sąlygų, prasto ir menko maisto, ligų per 5 tūkst. tremtinių, iš jų beveik tūkstantis vaikų, mirė tremtyje. Skaityti daugiau >

„Vieni buvo tremtyje, kiti – emigracijoje. Tik tie nedaugelis, kurie liko čia, tegali suvokti tą košmarą. Tą šiurpą, kuris tuo metu buvo apėmęs net vaikų ir jaunimo sąmonę. Ir lydi mus dabar visą gyvenimą“, – apie kolektyvizacijos pasekmes yra kalbėjęs filosofas Romualdas Ozolas. Skaityti daugiau >

„Nekaltinkite dėl mano mirties nieko. Žinojau, kad anksčiau ar vėliau turėsiu tai padaryti. Aš nekenčiu socialistinės santvarkos. Aš nesu niekam naudingas. Kam man daugiau gyventi? Kad ši santvarka mane užmuštų? Geriau aš pats save… čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį „Laisvė“ uždraudė“, – savo dienoraštyje rašė R. Kalanta. Skaityti daugiau >

Statant Ignalinos AE buvo nutiesta 142 km kelių, 50 km geležinkelio bėgių, 390 km ryšio, 334 km elektros energijos perdavimo bei 133 km kanalizacijos linijų, 164 km šilumos tinklų vamzdynų. Darbams sunaudota 3 544 000 m³ gelžbetonio konstrukcijų ir 76 480 tonų armatūros. Skaityti daugiau >

„Taip, krepšinio aikštėje tarp CSKA ir „Žalgirio“ vyko karas, tačiau nebuvo nei užmuštų, nei sužeistų” – apie istorines Kauno „Žalgirio” ir Maskvos CSKA krepšinio klubų kovas sakė legendinio rusų krepšinio trenerio Aleksandro Gomelskio sūnus Vladimiras. Per šių komandų tarpusavio rungtynes Lietuvos gatvės ištuštėdavo, nes tai buvo ne tik krepšinis, bet ir simbolinė kova su okupantu. Skaityti daugiau >

1988 m. spalio 22 d. Vilniaus sporto ir kultūros renginių rūmuose prasidėjo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. Buvo iškelta tautinė trispalvė ir sugiedota „Tautiška giesmė“. Dar iki nepriklausomybės atkūrimo Sąjūdis pasiekė, kad lietuvių kalba būtų paskelbta valstybine. Skaityti daugiau >

„Tuo metu man dar nebuvo aštuonerių, taigi mažai ką atsimenu. Kaip pasakoja mama, važiavome prie šio Vilniaus rajono miestelio, kadangi manėme, kad tame kelio ruože bus mažiau žmonių. Taip iš tiesų ir nutiko — kaip matyti vienoje nuotraukoje, reikėjo gerokai įtempti rankas, kad pasiektume vienas kitą...“, – savo prisiminimais apie Baltijos kelią dalinosi Milda Mendelevičiūtė. Skaityti daugiau >

22 val. 44 min buvo paskelbti istorinio balsavimo rezultatai. Už Akto priėmimą balsavo 124 deputatai, susilaiko 6, prieš balsavusių nebuvo. Sustoję deputatai ir svečiai giedojo Valstybės himną. Salėje kilo ovacijos, sveikinimai. „Gerbiamieji deputatai, Lietuva jau laisva. Dvasioje, teisėje laisva“, – pareiškė Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis. Skaityti daugiau >

„Kai pasipylė šūviai iš eilės, pasidarė labai baisu. Šalia manęs sužeidė vyrui koją. Staiga sesuo parodė, kaip į greitosios pagalbos mašiną įkėlė merginą. Vėliau sužinojau, kad ten buvo Loreta Asanavičiūtė. Ji mirė. Po kelių valandų grįžome namo. Tuoj paskambinau mamai į Panevėžį ir verkdama viską papasakojau“, – savo prisiminimais dalijosi įvykių liudininkė. Skaityti daugiau >

Lietuva pademonstravo, kad galima pasiekti sprendimą išvesti okupacinę kariuomenę išskirtinai derybomis, tvirtai laikantis principinių pozicijų. Kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta vieneriais metais anksčiau nei iš Vokietijos, Latvijos ir Estijos. Skaityti daugiau >

„Šalyje tvyrojo įtampa, dvi politinės jėgos konfrontavo, o štai atvažiavo jis ir sako: „Susitaikom“, – tikino tuometis užsienio reikalų ministras Povilas Gylys. Skaityti daugiau >

"Baigėsi ilga ir tamsi baimės, netikrumo, vienatvės naktis. Jūs įsiliejate į stiprią ir augančią NATO šeimą. Mūsų sąjunga yra pasiryžusi ginti savo nares. Tie, kurie pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešu", - Lietuvai įstojus į NATO sakė į Vilnių atvykęs JAV prezidentas G.W.Bushas. Skaityti daugiau >

„Narystė Europos Sąjungoje – vienas geriausių Lietuvos istorijoje sprendimų. Tai vertybiškai naujas mūsų šalies raidos etapas. Pirmasis narystės dešimtmetis jau atnešė daugybę teigiamų pokyčių Lietuvos žmonėms“, – sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Skaityti daugiau >

„Euras bus mūsų ir ekonominio, ir politinio saugumo garantas, leis sparčiau plėtoti gyvybingą ekonomiką, kuriančią naujas darbo vietas, gausinančią žmonių pajamas“, – tik įvedus eurą sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Skaityti daugiau >