Pocius apie siūlymą riboti baltarusių imigraciją: yra galimybė prisidengti savo firmomis, o veikti visai ką kitą

Apie tai ir dar daugiau laidoje „Dėmesio centre +“ su žurnalistu Edmundu Jakilaičiu diskutavo A. Pocius.

Seimas nepritarė NSGK siūlymui dėl baltarusių ir rusų Lietuvoje. Kas toliau?

Šią pataisą siūlė Seimo narys Audronius Ažubalis. Komitete (NSGK – aut. past.) pritarėme šiam siūlymui, kadangi kalba eina apie ribojamąsias priemones. Šis įstatymas atsirado dėl to, kad Baltarusijos ir Rusijos šalių gyventojams sudarytumėme situaciją, jog piliečiai dažnai nevažinėtų į savo gimtąsias šalis ir taip nesukeltų grėsmių mūsų valstybei.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Priklausomybės ligų centro vadovas įvardijo, kada lietuviai nustos gerti

Pocius remia siūlymą jaunuolius tarnybai šaukti iš karto po mokyklos: neatmeta alternatyvios prievolės ir studentams

Mindaugas Lingė apie papildomus mokesčius gynybai: „1 proc. PVM būtų labai gerai“

Taip buvo nuspręsta sureagavus į Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Krašto apsaugos ministerijos antrojo operatyvinių tarnybų departamento pateiktą metinę ataskaitą apie grėsmes – ten paaiškėjo, kad į Baltarusiją ir Rusiją buvo vykstama tūkstančiais kartų, kad kiekvienas vykimas gali sukelti grėsmę ir galimybes Baltarusijos KGB arba Rusijos FSB darbuotojams tuos žmones kažkaip paveikti, užverbuoti. Todėl buvo sumanytas toks siūlymas. NSGK tam pritarė, bet Seimas tam nepritarė.

60 tūkstančių baltarusių turi leidimą gyvent Lietuvoje. Pirma grupė, kurių yra iki tūkstančio, yra politiniai pabėgėliai. Tada yra Lietuvos prisivilioti informacinių technologijų specialistai. Bet didžioji dalis yra darbininkas – statybininkai, vilkikų vairuotojai ir t. t. Ar gerai suprantu, kad tikslas buvo ne tiek kontroliuoti jų važinėjimą į Baltarusiją, bet apsunkinti jų gyvenimą Lietuvoje?

Būtent toks buvo sumanymas. Rimtai diskutavome, bet buvo ir kitų nuomonių. Kai kurių partijų nariai turėjo kitokį požiūrį, jie rėmė ekonominę pusę. Bet mes, labiau susipažinę su situacija ir labiau žiūrintys iš nacionalinio saugumo pozicijos, norėjome tokį sprendimą ir priimti. Vertinimai buvo kitokie, didžioji dauguma palaikė ekonominę naudą, o ne priemonių sugriežtinimą dėl migravimo.

Kokia dabar situacija su migrantais, vykstančiais į Lietuvą iš buvusios Sovietų Sąjungos? Artėjam prie dešimtadalio Lietuvos, kurių dauguma kasdien šneka rusiškai. Kaip tą spręsti?

Turi būti susėsta prie vieno stalo ir dedami argumentai – kas yra mūsų prioritetas: saugumas ar ekonominiai klausimai? Reikia žiūrėti ir į karo eigą Ukrainoje. Grėsmė niekur neišnyko ir ta dalis iš buvusios sovietinės erdvės – jie naudojasi galimybe, naudojasi demokratija. Tai yra galimybė tų šalių gyventojams atvykti į mūsų valstybę ir prisidengti savo įsteigtomis firmomis, kurios yra kaip priedanga, o veikti visiškai kitokią veiklą.

Toks modelis veikia visame pasaulyje – kaip žinome, Rusija ir totalitarinės šalys, kurios vykdo karinę žvalgybą kitose šalyse, jos steigia ekonomikos ir kitokias atstovybes, organizuoja renginius būtent tam, kad rinktų informaciją, užverbuotų žmones. Tokios galimybės atsiranda ir Lietuvoje, tai nėra paslaptis, apie tai kalba mūsų specialiosios tarnybos, bet jų galimybės irgi yra ribotos – visus atvykstančius migrantus yra sudėtinga sukontroliuoti.

Dabar Lietuvoje užsieniečių iš Rytų yra netoli 100 tūkstančio. Kaip tą matote – ar tai klaida, kurią sunku atitaisyti, ar dar situacija valdoma?

Kol kas yra valdoma, nes nei Vidaus reikalų ministerija (VRM), nei kitos ministerijos neįvardija, kad tai yra aiški grėsmė. Manau, tos pačios žvalgybos tarnybos stebi situaciją. O mes turime daryti viską, kad būtent situacijos kontrolė neišsprūstų iš mūsų rankų. Turime galvoti apie ribojamąsias priemones, kurias reikėtų įvesti įvardintomis tautybėm, kategorijom, reikia įvesti apribojimus. Pavyzdžiui, į JAV ar į Kanadą taip lengvai neatvažiuosi – yra procedūra, patikra, įsileidžiami ne visi. Mūsų migracijos departamentas turėtų labai rimtai vertinti atvykstančius ir VRM turėtų ateiti su iniciatyva, pateiktais skaičiais, turime svarstyti tą klausimą.

Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše – E. Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre +“.

Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ Edmundas Jakilaitis aktualiomis temomis kalbins politikus, ekspertus, visuomenės veikėjus.