Už pritarimą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 29, susilaikė 12 parlamentarų.
Toliau išvadą nagrinės Seimo komitetai.
Laikinosios komisijos pirmininkas demokratas Vytautas Bakas prieš balsavimą Seime žurnalistams sakė, kad išvadas būtina patvirtinti, nes nuo to priklauso ir laikinųjų komisijų, ir pranešėjo instituto ateitis.
„Iš esmės mes kalbame ne tik apie laikinųjų Seimo komisijų ateitį, mes kalbame apie parlamento galių diskreditavimą“, – tvirtino Seimo narys.
Anot jo, atliekant tyrimą, „įvyko precedento neturintys atvejai, kada specialiųjų tarnybų vadovai nebendradarbiavo su komisija, nepateikė informacijos, kai kurie liudydami melavo“.
„Iš principo mes kalbame apie parlamento gebėjimą ir galėjimą vykdyti savo konstitucines galias ir kontrolę“, – sakė V. Bakas.
Jo teigimu, nuo Seimo požiūrio į šias išvadas priklausys ir pranešėjo instituto likimas.
„Jeigu neišgelbėsime pranešėjo instituto, kova su korupcija, su piktnaudžiavimais, manyčiau, taps vargu, ar įmanoma. Žmonės bijos pranešti tiek prokuratūrai, nekalbu jau apie informacijos pateikimą Seimui. Manyčiau, tai kirstų pasitikėjimą pačiu Seimu“, – kalbėjo V. Bakas.
Seimo Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tvirtino įžvelgiantis specialiųjų tarnybų siekį nustatyti, jog Seimas neturi teisės analizuoti kai kurių dalykų.
„Mano manymu, vyksta konstitucinis konfliktas tarp Seimo ir specialiųjų tarnybų“, – teigė jis.
„Mano manymu, ant briaunos pastatytos Seimo teisės analizuoti specialiąsias tarnybas ir šitoje situacijoje specialiosios tarnybos priešinasi Seimui“, – sakė E. Gentvilas.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius parlamentinį tyrimą vadino prezidento rinkimams skirtu projektu, o jo išvados diskredituoja valstybės institucijas – prokuratūrą, VSD, Specialiųjų tyrimų tarnybą.
V. Bako vadovaujama komisija, kurioje be jo dirbo tik valdančiųjų frakcijų atstovai, aiškinosi buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus pateiktą informaciją apie departamento vadovų veiksmus 2018– 2019 metais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką, patikrinimo duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.
Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.
Komisija teigia gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato, G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.
Komisija taip pat tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.
Komisijos teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.
Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.
Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.
Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.
Dėl to tarnybų vadovai Seimo tyrimo komisiją apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.
