Taupieji pagaliau gali lengvai atsikvėpti – taupumas tampa vis madingesnis, dabar jis yra ne šykštumo, o ekologiškumo sinonimas. Globaliai mąstantys taupo gamtos išteklius galvodami apie būsimas kartas, lokaliai mąstantys rūpinasi savo kišene ir šeimos biudžetu. Tik kaip taupyti, kad tai nepakenktų mūsų gyvenimo kokybei?
Pirmiausia išsiaiškinkime, kodėl taupymas mums vis dar atrodo gana nemalonus reikalas. Esame vartotojų visuomenė, ypač jaunesnė karta. Tampa nebeaišku, ar vartojame, kad išgyventume, ar gyvename, kad vartotume. Be gailesčio metame į šiukšlyną maistą ar nebemadingus drabužius, visai gerą, bet senesnio modelio buities įrangą.
Lietuva yra tarp šalių, pirmaujančių pagal prekybos plotą, tenkantį vienam žmogui. Pirkimo kvaitulio laikais Baltijos šalyse kainų augimas buvo bene sparčiausias tarp Europos Sąjungos valstybių. Savaitgaliais mūsų didieji prekybos centrai monstrai virte virė. Verda ir dabar. Sekmadieniais šeimos su vaikais eina ne į bažnyčią ar pasivaikščioti po parką – didžiausia pramoga stumdytis tarp gausybės prekių.
Pirkimas tapo dar viena priklausomybės forma. Pirkimo maniakę domina ne tiek apsipirkimo rezultatas, kiek pats procesas. Tai yra oniomanijos, arba šopoholizmo (angl. „shop“ – parduotuvė), požymis. Manoma, kad viena JAV šią problemą turi apie 55 mln. žmonių. Amerikiečiai buriasi į anoniminių šopoholikų draugijas.
Mus valdo reklama: tampa tarsi katiną už ūsų, hipnotizuoja tarsi kvailą triušį, skatina vis daugiau vartoti. Reklama pagauna mūsų vaikus, kelia iš lovos eiti į naktinius išpardavimus, kasdien negailestingai kala į galvą visokį šlamštą. Masiniai išpardavimai – tai rinkodaros triukas, kurio griebiasi prekybininkai, norėdami išvalyti sandėlius. Taip menkavertis šlamštas persikelia į jūsų butus tik dėl godumo.
Nors sunkmečiu žmonės vis rečiau spontaniškai perka, apklausa parodė, kad specialios prekių etiketės su užrašais „pigiausia“, „speciali kaina“, „nauja prekė“ net 68 proc. apklaustųjų skatina impulsyviai įsigyti prekę. Bet ar ne laikas atsikvošėti? Juk homo sapiens reiškia protaujantį žmogų, kuris įstengia atskirti, ko jam nereikia. Jei atsidurtume negyvenamoje saloje, ko gero, išgyventume be tokios armijos daiktų ir maisto? Labai nustebtume suvokę, kad žmogui ne tiek daug ir reikia.
Kodėl nemokame taupyti?
Kodėl tapome besaikiais švaistūnais? Sovietmečiu gyvenę nepritekliuje, žmonės praranda saiką, nori atsigriebti. Vis dar labai svarbu pasirodyti prieš kitus.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų naujosios Europos šalių, dar dažnai žmonės stengiasi gyventi ne pagal savo galimybes – mėgdžioja vakariečius, kurie gauna keletą kartų didesnes pajamas. Dažnai tokioje situacijoje racionalūs ekonominiai sprendimai nepadeda, nes atsiranda neracionali baimė atrodyti prasčiau už kitus.
Iš tiesų turtuoliai neretai gyvena kur kas kukliau, nei leidžia jų galimybės. Tokią išvadą padarė mokslininkai Thomas J. Stanley ir Williamas Danko, paskelbę tyrimų rezultatus knygoje „Jūsų kaimynas – milijonierius“.
Vieną iš jų principų vertėtų perimti ir mums – nesvarbu, kiek uždirbi, išlaidos visada turi būti mažesnės už pajamas. Užuot išlaidavę, jie investuoja. Todėl jie nelinkę permokėti už kasdienio vartojimo prekes, kurios greitai praranda vertę. Taupūs mažmožiams, išlaidūs dideliems daiktams.
Pinigus švaistantis milijonierius yra ne kas kitas, kaip rinkodaros triukas, brukantis „teisingą“ gyvenimo būdą – skatinantis piliečius rinktis prabangos prekes.
Australijos mokslininkai nustatė tiesioginį ryšį tarp pernelyg didelio rūpinimosi materialiais dalykais ir neigiamų psichologinio pobūdžio problemų. Daugybė žmonių svajoja apie garsių dizainerių drabužius ir prabangius automobilius, tačiau pernelyg didelis materializmas gali sukelti depresiją ir pyktį.
Moksliniais įrodymais gana sunku pagrįsti šią akivaizdžią tiesą. Tyrinėtojai sako, kad vartotojams depresiją sukelia įsigytų daiktų greitas nuvertėjimas. Daugeliu atveju žmonės siekia turtu apibrėžti savo vietą visuomenėje, nori lygintis su kitais. Nuolatinis noras neatsilikti nuo kitų gali tapti nusivylimo ir pykčio protrūkių priežastimi.
Anot psichologų, besaikis vartojimas ir pirkimas yra susijęs su realybės baime – tai būdas pabėgti nuo savo problemų: nepasitenkinimo gyvenimu, konfliktų šeimoje, vidinės tuštumos. Trūkstamą meilės poreikį, saugumo jausmą, dvasinę pusiausvyrą atstato nauji daiktai.
Kitoje dalyje aptarsime kaip reikia taupyti elektros energiją, vandenį bei šilumą.
Inesa BANIONYTĖ
