• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šalyje trūksta lietuvių kalbos mokytojų. Ir, pasak specialistų, jų poreikis didesnis nei bet kada anksčiau. Prasidėjus didžiulei emigracijos bangai iš kaimyninės Baltarusijos ir Ukrainos Lietuvoje gerokai padaugėjo rusakalbių. Dalis jų registruojasi į lietuvių kursus, o verslą į Lietuvą perkėlusios įmonės organizuoja mokymus savo darbuotojams.

Šalyje trūksta lietuvių kalbos mokytojų. Ir, pasak specialistų, jų poreikis didesnis nei bet kada anksčiau. Prasidėjus didžiulei emigracijos bangai iš kaimyninės Baltarusijos ir Ukrainos Lietuvoje gerokai padaugėjo rusakalbių. Dalis jų registruojasi į lietuvių kursus, o verslą į Lietuvą perkėlusios įmonės organizuoja mokymus savo darbuotojams.

REKLAMA

Padaugėjo rusakalbių mokinių ir valstybinėse mokyklose. Ar mokymų pasiūla atitinka išaugusią paklausą? Ir kas mokiniams kelia didžiausius sunkumus?

Lietuvių kalbos mokytojai – paklausūs kaip niekada anksčiau. Mokyklose ypač trūksta šių specialistų. O kalbų mokyklos ir korepetitoriai negali atsiginti nuo klientų.

„Padaugėjo rusakalbių mokinių – į Lietuvą persikėlusių baltarusių ir ukrainiečių. Jie atvyko ne tik gyventi, bet ir dirbti“, – sako dėstytoja Rasa Valienė.

REKLAMA
REKLAMA

Didelė emigracijos banga iš Baltarusijos po 2020-ųjų rugpjūčio represijų į Lietuvą atginė verslo, daugiausia IT įmones, tad persikėlė ne tik darbuotojai, bet ir jų šeimos nariai. O vėliau prisidėjo ir karo pabėgėliai iš Ukrainos. Dėl viso to gerokai išaugo lietuvių mokytojų paklausa.

REKLAMA

„Lietuvių kalbos specialistai – labai populiarūs. Formuojame mokinių grupes. Rasti dėstytojų nelengva. Lietuvių kalbos kursai dabar yra antroje vietoje pagal populiarumą. Pirmoje tebėra anglų kalba. Trūksta gerų specialistų, kurie galėtų mokyti ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius“, – tvirtina kalbų mokyklos vadovė Jūratė Mateikaitė.

O ar tikrai taip trūksta specialistų – nusprendėme pasiteirauti dėstytojos per Raudonojo Kryžiaus organizuojamų lietuvių pamoką ukrainiečiams. Ir atsakymas buvo netikėtas.

REKLAMA
REKLAMA

„Nežinau. Iš tikrųjų, nesu dėstytoja. Esame savanoriai. Mūsų paprasčiausiai paklausė, kas gali mokyti lietuvių kalbos, kas ją gerai moka. Mes sutikome. Nuo lapkričio vidurio susirenkame čia, Raudonajame Kryžiuje“, – teigia Raudonojo Kryžiaus savanorė Lina.

O mokiniai vardija, kodėl jiems taip svarbu mokytis lietuvių kalbos.

„Kad netektų raudonuoti, kai tavęs ko nors klausia“, – sako mokinė Rima.

„Kol kas mokausi dėl savęs. Bet ateityje man kalbos prireiks ir darbe. Juk nemokėdamas kalbos į darbą neisi“, – teigia mokinė Ksenija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau ne visi mokiniai sutinka, kad darbui lietuvių kalba žūtbūt reikalinga. 

„Mano komanda baltiška – joje žmonės iš Lietuvos, Latvijos, Estijos. O anglų yra pagrindinė mūsų kalba. Kartais pereiname prie rusų, jei kieno nors anglų kalbos lygis nėra pakankamai aukštas“, – teigia mokinys Mykola.

Jei darbui pakanka mokėti anglų, kas tuomet motyvuoja mokytis lietuvių?

„Lietuvoje esu jau gana ilgą laiką. Ir pakanka mokėti rusų ir anglų kalbas, kad gerai jausčiausi. Bet tada būna gana gėda. Pagrindinius dalykus suprantu, bet bendrauti gatvėje, nepereidamas į kurią nors iš nevalstybinių, negaliu. Ir tai labai nepatogu. Manau, kad tam tikra prasme tai galima pavadinti pagarbos duokle“, – tvirtina Mykola.

REKLAMA

„Neturėjau jokios konkrečios motyvacijos. Man tiesiog patinka šalis ir kalba“, – sako dėstytoja Katerina Berezovskaja.

Katerina pirmą kartą Lietuvoje apsilankė prieš penkerius metus, o šiandien jau dėsto lietuvių kalbą.

„Išmokau lietuvių ir atidariau savo lietuvių kalbos mokyklą. Mokau ukrainiečius, baltarusius ir rusus, bėgančius nuo karo“, – kalba K. Berezovskaja.

Suaugę mokiniai prisipažįsta, kad mokytis kalbos jiems neretai padeda vaikai ir anūkai.

„Man padėdavo dukra, kuri lankė lietuvišką darželį ir moka lietuvių geriau už mane“, – sako Mykola.

REKLAMA

„Mano jauniausias anūkas vos ne iš karto išmoko lietuviškai. Jis viską išmoksta labai greitai. Mes jau net bendraujame su juo. Ryte atsikėlę sakome vienas kitam "labas rytas". Net tokios paprastos frazės pakelia nuotaiką ir mes šypsomės“, – kalba mokinė Irina.

Lietuvių kalba – ne iš lengvųjų, sako mokiniai. Bet kiekvienas susiduria su individualiomis kliūtimis.

„Sudėtinga, nes tai kalba, priklausanti visiškai kitai kalbų grupei“, – teigia Ksenija.

„Man asmeniškai trūksta žodyno“, – sako mokinė Larisa.

„Galvojau, kad anglų kalba yra sudėtinga, bet lietuvių – dar sudėtingesnė“, – tikina mokinė Ana.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jiems sunku išmokti galūnes...“, – sako R. Valienė.

„Taip, mūsų klientai sako, kad kalba labai nelengva“, – tvirtina J. Mateikaitė.

„Manau, kad sunkiausias dalykas yra kirčiavimas. Jeigu jūs manote, kad jūs tikrai žinote, kur yra kirčiavimas, jūs neteisūs“, – kalba K. Berezovskaja.

Nepaisant didelės paklausos, pasak dėstytojų, vietų lietuvių kursuose kol kas užtenka visiems norintiems. O štai valstybinėse mokyklose specialistų labai trūksta. Ypač rusakalbių įstaigose, iš kurių pedagogai kartais pereina į lietuviškas mokyklas, o dar dažniau – į pensiją. 

Vos vos atsiplesem nuo buvusiu Sovietu saliu, sugalvojo simtus tukstanciu rusakalbiu ivezt cia. Greitai Lietuva bus panasi skyle i Moldova ar Ukraina kur dominuoja tautiniai konfliktai, vyrauja betvarke ir vidutinis atlyginimas 300 EUR
Armonaite jau reikalauja rusu kalba kaip valstybine įteisinti. Ko nepadarė Suslovas, padarys pedopartija su savo draugeliais.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų