Rusijos propaganda remiasi 1990-1993 m. Vakarų šalių ir Sovietų Sąjungos bei Rusijos atstovų derybomis, kurių metu tariamai pastariesiems buvo duotas pažadas nesiplėsti į Rytų Europos šalis. Vakaruose atsakoma: jokie dokumentai šiuo klausimu negalėjo būti, o ir nebuvo, pasirašyti.
Archyvuose aptikti Vakarų šalių lyderių teiginiai
Didžiosios Britanijos archyve 2022-ųjų pradžioje buvo aptiktas 1991-ųjų kovą vykusio JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikimo protokolas. Tuomet šalių atstovai, įskaitant tuometinį Vokietijos kanclerį Helmutą Kohlį ir šios šalies užsienio reikalų ministrą Hansą-Dietrichą Genscherį tarėsi tarpusavyje, kad tuometiniame kontekste NATO plėtra nėra galima.
„Du plius keturi“ derybose mes aiškiai leidome suprasti, kad neplėsime NATO už Elbės (originaliame tekste pažymima, kad turima omenyje Oderio upė, o ne Elbės, – red. past.) ribų. Todėl mes negalime Lenkijai ir likusiems pasiūlyti narystės NATO“, – dokumente cituojamas Jurgenas Chrobogas.
„Mes aiškiai pasakėme Sovietų Sąjungai <...>, kad neketiname išpešti naudos iš sovietų kariuomenės išvedimo iš Rytų Europos... NATO neturėtų nei oficialiai, nei neoficialiai plėstis į rytus“ – protokoluose cituojamas JAV diplomatas Raymondas Zeitzas.
Tokio pobūdžio pareiškimai yra standartinės politinės diskusijos išvados. Aukščiausi Vakarų lyderiai per pastaruosius metus ne sykį viešai yra pareiškę, kad Ukraina dabartiniame kontekste nebus priimta į NATO, tačiau nė vienu iš šių atvejų nėra kalbama apie kažkokį įsipareigojimą šalies nepriimti į gynybinį aljansą. Tuo labiau, tokio pobūdžio pareiškimai nėra kažkoks įsipareigojimas Rusijai.
Derybos „Du plius keturi“, apie kurias užsimena J. Chrobogas, buvo skirtos Vokietijos sujungimui. Jose 1990-aisiais dalyvavo Rytų ir Vakarų Vokietijų bei JAV, SSRS, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos atstovai.
Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Christopheris Burgeris 2022-aisiais pažymėjo, kad pagrindinėse sutartyse su Rusija nėra jokių pažadų dėl NATO nesiplėtimo į Rytus.
„Norėčiau pabrėžti, kad nei sutartyje „Du plius keturi“, nei Rusijos ir NATO Steigiamajame akte Rusijai nebuvo duotas pažadas dėl NATO neišplėtimo į Rytus“, – sakė jis.
Nėra jokio dokumento (net tokio, kaip teisiškai neįpareigojanti šalių deklaracija), kuris patvirtintų NATO nesiplėtimo į Rytus garantijas Rusijai.
Gorbačiovas: mes išvis nekalbėjome apie jokią plėtrą
2014-aisiais paskutinis SSRS vadovas Michailas Gorbačiovas „Russkaja Gazeta“ išsamiai papasakojo 1990-1991 m. derybų detales:
„Klausimas dėl „NATO plėtros“ tais metais išvis nebuvo keliamas. Sakau tai visiškai atsakingai. Nė viena Rytų Europos šalis jo nekėlė, įskaitant ir laikotarpį po Varšuvos pakto sutarties nutraukimo 1991-aisiais. Nekėlė jo ir Vakarų lyderiai. Buvo kalbama apie kitą klausimą, kurį mes iškėlėme: dėl to, kad po Vokietijos apjungimo nebūtų NATO karinių struktūrų plėtros ir papildomų ginkluotųjų pajėgų atsiradimo tuometinėje VDR. Būtent šiame kontekste ir buvo pateiktas Bakerio pareiškimas…
Apie tą patį kalbėjo ir Kohlis su Genscheriu. Viskas, ką buvo galima ir būtina padaryti sutvirtinant šį politinį įsipareigojimą, buvo padaryta. Ir įvykdyta. Galutinio sureguliavimo sutartyje su Vokietija teigiama, kad rytinėje šalies dalyje nebus kuriamos naujos karinės struktūros, nebus dislokuojama papildomų karinių pajėgų ir masinio naikinimo ginklų. To buvo laikomasi visus šiuos metus. Taigi nevaizduokite M. Gorbačiovo ir tuometinės sovietų vadovybės kaip naivių žmonių, kurie buvo apgauti. Jei buvo naivumo, tai vėliau, kai iškilo šis klausimas, o Rusija iš pradžių „neprieštaravo“, – aiškino istorijos vingrybes M. Gorbačiovas.
Kitame tų pačių metų interviu vokiečių žiniasklaidai, paklaustas, kaip vertina V. Putino nuolat kartojamą teiginį, kad jį 1990-aisiais tariamai apgavo Vakarų derybų partneriai, Michailas Gorbačiovas atsakė: „Taip, iš tikrųjų tai yra mitas. Prie to (mito kūrimo, – red. past.) prisidėjo žiniasklaida“. Maršalas (SSRS gynybos ministras Dmitrijus) Jazovas taip pat patvirtino, kad, jo nuomone, „tokių pokalbių [apie NATO nesiplėtimą į Rytus] išvis nebuvo“.
Rusams iki pat 1998 m. išvis nerūpėjo NATO plėtros klausimas
„Amerikos balse“ ironiškai pažymima, kad V. Putinas to, kas vyko 1990-aisiais aukščiausiame politiniame lygyje galėjo ir nežinoti: 1990-ųjų pavasarį jis formaliai dirbo Leningrado universiteto rektoriaus pavaduotoju, o 1991-ųjų birželį tapo Leningrado mero Anatolijaus Sobčako pavaduotoju verslo ir investicijų klausimais.
Rusijos ekonomikos mokslų daktaras Vladislavas Inozemcevas taip pat pažymėjo, kad tuo metu (po Sovietų Sąjungos žlugimo) Rusijos visuomenėje apskritai nebuvo jokios vyraujančios baimės dėl „kažkokios grėsmės iš Vakarų“ ar „NATO plėtros“. Jo teigimu, tokia atmosfera šalyje vyravo bent jau iki 1997 m.
2021 m. gruodžio viduryje Maskva pateikė sutarties dėl saugumo garantijų Europoje projektą. Iš esmės tai buvo ultimatumas, nes po to sekė Ukrainos užpuolimas. Rusija reikalavo, kad NATO nesiplėstų į rytus, nepriimtų į aljansą Ukrainos ir Gruzijos, ir atsisakytų steigti karines bazes posovietinėse šalyse. Pasiūlymuose taip pat buvo įtraukta nuostata dėl aljanso smogiamosios ginkluotės nedislokavimo prie Rusijos sienų ir aljanso pajėgų Rytų Europoje atitraukimo į 1997 m. pozicijas.
Apie naujo konflikto JAV pašonėje galimą atsiradimą tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjo portalo žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.
„Man tai juokingiausia, kad Putinas pyksta, kad jį apgavo, kad jam žadėjo… Kiek Rusija pati yra sulaužiusi tarptautinių sutarčių ir įsipareigojimų. Kai valstybė, kuri tikriausiai yra rekordininkė tarptautinių susitarimų sulaužyme… tai juokas kyla. Galim į tai žiūrėti, kaip į kažkokius pezėsius, kaip į kažkokį įsižeidusio vaiko verksmą, bet jis turi kažkokį planą, kažkokią strategiją. Tai yra paveikslas, kuris dėliojasi – jis kalbėjo „Ukrainos nėra“ ir tada atrodė, kad ką jis čia peza, o po to „Ukrainos nėra“ jis ėmėsi veiksmų. Tai yra ją užpuolė“, – pažymėjo V. Venckūnas.
Plačiau apie tai – vaizdo ištraukoje, kurią rasite teksto viršuje. O dar daugiau diskusijų apie įvykius ir politinius procesus – pilname „Sukasi pasaulis“ epizode, kurį rasite čia:
ARBA čia:
