Neseniai atlikto vieno didžiausių šio reiškinio tyrimų rezultatai byloja, kad internetinių komentarų entuziastai turi rimtų psichikos sutrikimų. Kanados mokslininkai priėjo prie išvados, kad polinkį komentuoti turintys žmonės pasižymi „Tamsiąja Tetrada“ (lot. tetra – keturi). Taip vadinama psichopatinių asmenybės bruožų kombinacija, kuriai būdingas piktybiškas komentavimas, sadizmas, psichopatija, „makiavelizmas“ (manipuliavimas kitais dėl savanaudiškų tikslų). „Etatinius“ komentatorius tyrimo autoriai apibūdina taip: „Kuo daugiau asmuo skiria laiko komentarų rašymui, tuo rimtesnių psichinių problemų jis turi“.
Sunku patikėti, bet yra tik viena žmonių grupė, kuri tikrai piktinasi kitų gyvenimais – tai žmonės, kuriems įprastai priskiriamas „aukos“ sindromas. Tokie asmenys visada linkę rodyti pasauliui savo nusivylimą ir skausmą. Jie puikiai žino, kaip tai padaryti socialinėje medijoje. Tyrimo rezultatai byloja, kad piktybinis komentavimas džiugina 5,6 proc. apklaustųjų. Piktybiški komentatoriai, kritikuodami, išjuokdami, skaudindami kitus jaučia liguistą malonumą ir piktdžiugą. Jie siekia kaip reikiant pasismaginti, o interneto platybės tokiam jų troškimui – beveik nevaržoma arena.
Kalbant šia tema norisi pasidalinti istorija iš savo gyvenimo. Kažkada, klasės susitikime, buvęs bendraklasis ėmė pasakoti apie bendrus mūsų pažįstamus, ir koks vienas ar kitas yra pasikėlęs. Būdamas aukos pozicijoje, buvęs bendraklasis dar užsiminė, kad visi jį pamiršo. Jis pyko ir apkalbinėjo kitus, nors kiekvienas mūsų gyvena savo tempu. Užuot įsižeidęs aš jo paklausiau: „O kur tu buvai, kai mes visi kilome?“ Ir jums rekomenduoju neįsižeisti, o kad būtų lengviau susivaldyti, prisiminkite šį posakį: „Jei kalbama tau už nugaros, tu – priekyje“.
Šią istoriją galima paaiškinti pasitelkiant dar vieną istoriją. Įsivaizduokite, jei kiekvieno iš mūsų asmenybę būtų galima priskirti konkrečiai transporto priemonei. Tarkim, vieni iš mūsų gimė motoroleriais, kiti dviračiais, treti – itin greitomis „britvomis“ ar „čioperiais“. Motoroleriai, atėjus laikui, susiras vienas kitą ir važinės jų transporto priemonei tinkančiu greičiu, pagal tas pačias taisykles, o „britvos“, atradę vienas kitą, galės įsibėgėti ir taip išsikrauti tik jiems būdingu tempu. Dviračiai važinės takeliais, keturračiai – jiems pritaikytomis trasomis ir t. t.
Gyvenimas, kai važinėjame mūsų prigimčiai skirtais keliais yra lengviausias ir priimtiniausias, tačiau tada, kai sustojame parkavimo aikštelėse, galime smagiai bendrauti ir su motociklais, ir su „čioperiais“, ir su dviračiais. Tačiau nepamirškime, kad gyvenime geriausių rezultatų pasieksite gyvendami pagal savo prigimtį, t. y. jei esate motoroleris, nesukite į bekelę. Jei esate dviratis – nelįskite į autostradą, jei esate „čioperis“, važiuokite irgi savo keliu. Bet kuriuo atveju, vis tiek bus smagu susitikti bendroje poilsio zonoje ir išklausyti klasioko (tam tikros transporto priemonės tipo), kuris save laiko „auka“, nuomonės.
Atleiskime heiteriams, kurie komentuoja anonimiškai. Patikėkite, tai yra jūsų draugai, kuriuos jūs aplenkėte ir jie jūsų pasiilgo. Kad išvengtumėte įžeidinėjimų, nepasakokite dviračiui kaip greitai lakstote savo motoroleriu, nes jis gali pavydėti. Būdamas „čioperiu“, motoroleriui nepasakokite, kiek kainavo jūsų duslintuvas, nes už tokią kainą galima nupirkti visą motorolerį.
Galima pasitelkti psichologines žinias siekiant suprasti, kodėl žmonės pyksta, tačiau ir taip aišku, kad tikroji pykčio priežastis yra greitis, kurį kiekvienas išvystom skirtingai, t. y. pagal savo prigimtį. Dėl to ir gyvenimo keliai kiekvienam skirtingi. Net ir bendros taisyklės ne visiems vienodai priimtinos.
Transporto priemonės, skirtos važiuoti bekelėmis, susiduria su sunkumais, kai tenka laikytis bendrų taisyklių bekelėje. Turime pripažinti, kad bendrojo eismo ir bekelės eismo taisyklės skiriasi. Nors dažnai mums siūloma vadovautis bendromis taisyklėmis, vis dėlto jos neegzistuoja, nes visi esame skirtingi. Ir čia slypi didžiausia žmonijos tragedija – jei tapsime vienodi.
Paimkime pavyzdį: kelių eismo taisyklės nenumato instrukcijų, kaip važiuoti bekele. Bekele važiuojant nėra privaloma rodyti posūkį, o ant autostrados tai būtina ir iš anksto. Suprantu, kad kai kuriems mano pasakytus žodžius reikėtų išaiškinti išsamiau, tačiau šios mintys skirtos tiems, kurie sugeba suprasti alegorijas.
Manau, kad psichologijos mokslas, jei jis nėra orientuotas į bendruomenę ir susikoncentravęs tik į vieną individą, tampa nusikaltimu. Prisiminkime išmintį, nes išmintis yra žinios apie žmones ir kiekviena tauta turi savo išmintį, nes turi skirtingas klimato sąlygas bei skirtingą tos vietovės mentalitetą. Mes visi esame bendruomeniniai gyvūnai, ir mūsų stiprybė – išlikti skirtingais būnant kartu.
Todėl pasikartosiu, reikia vadovautis senąja patikrinta išmintimi, o ne vien jaunu psichologijos mokslu, kaip bebūtų gaila. Išmintis yra erdvė, o siauras mokslas yra tik viena iš plokštumų.
Tai, ką parašiau nėra tikslus psichologijos mokslas, nes čia išmintis, puikiai tinkanti apibūdinti žmonių tipų skirtumus bei skirtingą mūsų elgseną. Dėl to ir šias metaforas supras tik tie, kurie moka skaityti vaizdingą kalbą.
Atsirinkite, ką kam šnekėti ir jūsų gyvenime bus mažiau „aukų“, nebent norite ir toliau piktintis pasauliu. Tiesiog patarsiu daugiau žiūrėti savo gyvenimo bei dar daugiau šypsotis!
