• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mokslininkai vis dažniau nerimauja dėl to, jog nepaisant įvairių iniciatyvų ir klimato kaitos stabdymo priemonių, kovą su šia problema mes vis dėlto pralaimime. Tai liudija daugybė problemų – kasmet vis kylanti vidutinė oro temperatūra ar padidėjęs oro drėgnumas yra tik keletas iš jų. Atsižvelgę į tokias tendencijas, daugelis neretai sudvejoja – ar mūsų indėlis stengtis gyventi tvariau turi kokią nors įtaką klimato kaitai? O gal visa tai tėra iliuzija? Atsakymo į šį klausimą „Tvarumo istorijose“ per TV3 šį šeštadienį ieškos laidos vedėjas Vaidas Baumila.

Mokslininkai vis dažniau nerimauja dėl to, jog nepaisant įvairių iniciatyvų ir klimato kaitos stabdymo priemonių, kovą su šia problema mes vis dėlto pralaimime. Tai liudija daugybė problemų – kasmet vis kylanti vidutinė oro temperatūra ar padidėjęs oro drėgnumas yra tik keletas iš jų. Atsižvelgę į tokias tendencijas, daugelis neretai sudvejoja – ar mūsų indėlis stengtis gyventi tvariau turi kokią nors įtaką klimato kaitai? O gal visa tai tėra iliuzija? Atsakymo į šį klausimą „Tvarumo istorijose“ per TV3 šį šeštadienį ieškos laidos vedėjas Vaidas Baumila.

REKLAMA

Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas Arūnas Bukantis yra įsitikinęs, jog kiekvieno žmogaus pastangos palikti kuo mažesnį CO2 pėdsaką yra labai svarbios, kadangi mes nė nesusimąstydami kasdien į atmosferą išskiriame milžiniškus jo kiekius. 

Pasak mokslininko, kasmet Europos Sąjungos namų ūkiai išmeta apie 13% viso bendrojo kiekio šiltnamio dujų. Be to, profesoriaus teigimu, reikėtų dar prisiminti ir žmonių kasdien naudojamo transporto, neracionalaus vartojimo bei nesaikingai naudojamo geriamojo vandens keliamą taršą. Visa tai neabejotinai prisideda prie niekaip nepažabojamų klimato kaitos problemų.

REKLAMA
REKLAMA

Ir vis dėlto sprendimų šiuo metu yra apstu – nepirkti to, ko mums nereikia, saikingiau vartoti geriamąjį vandenį, taupyti elektrą, racionaliai pasirinkti ekonomiškiausius keliavimo būdus, prisidėti prie medžių sodinimo akcijų ir kt. 

REKLAMA

Pasak profesoriaus, tokios iniciatyvos gali ne tik prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo, tačiau ir leistų sutaupyti: „Tie žmonės, kuriuos erzina kalbos apie klimato kaitą, gali tiesiog galvoti apie savo namų biudžetą. Tokiu būdu jie ne tik prisidės prie savo finansinės gerovės, bet ir prie klimato išsaugojimo“. 

Klimatologas A. Bukantis įsitikinęs, jog klimato kaitai pažaboti ne ką mažiau svarbūs ir technologiniai sprendimai: „Žmogaus įtaka artimiausius dešimtmečius nemažės. Mes turime siekti, kad būtų surasti kiti būdai, padėsiantys sumažinti šiltnamio dujų emisijas. Pavyzdžiui, jau dabar galvojama, kaip būtų galima jas surinkti, perdirbti. Aš tikiu, kad žmogus ir mokslas ras šiuos sprendimus ir jie bus įgyvendinti.“

REKLAMA
REKLAMA

SEB banko Tvarumo vadovas Audrius Rutkauskas antrina profesoriui teigdamas, jog kiekvienas žmogus savo veiksmais gali prisidėti prie švaresnio ateities pasaulio kūrimo. Pasak jo, šiuo metu didžiausia problema yra žinių apie gyventojų paliekamą anglies pėdsaką stoka, todėl norėdamas prisidėti prie jos sprendimo, banko kolektyvas visai neseniai visuomenei pristatė interaktyvią programėlę. Ja naudodamiesi, vartotojai gali preliminariai apskaičiuoti savo paliekamą anglies pėdsaką ir prisijungti prie tvarumą skatinančių iššūkių.

Daugiau praktiškų patarimų, kaip gyventi tvariau ir taupiau, o taip pat jaunojo eksperto Oskaro įžvalgos apie tai, kokius įpročius nuo mažens gali ugdyti vaikai, norėdami mažiau teršti gamtą – jau šį šeštadienį.

„Tvarumo istorijos“ – šeštadienį, 9.30 val. per TV3!  

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų