• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kauno klinikose – istorinis įvykis. Medikai džiūgaudami praneša, kad Reprodukcinės medicinos centre pirmą kartą gimė sveikas kūdikis po atliktos dirbtinio apvaisinimo procedūros. Tiesa, mergytę pagimdžiusi moteris nėra pirmoji, pastojusi šiame centre, tačiau pirmoji, kuriai pavyko sėkmingai išnešioti ir pagimdyti sveiką naujagimį.

Kauno klinikose – istorinis įvykis. Medikai džiūgaudami praneša, kad Reprodukcinės medicinos centre pirmą kartą gimė sveikas kūdikis po atliktos dirbtinio apvaisinimo procedūros. Tiesa, mergytę pagimdžiusi moteris nėra pirmoji, pastojusi šiame centre, tačiau pirmoji, kuriai pavyko sėkmingai išnešioti ir pagimdyti sveiką naujagimį.

REKLAMA

Kai 1998 metais Kauno Motinos ir vaiko klinikoje gimė pirmasis dirbtinai apvaisintas naujagimis, džiaugsmo sulaikyti negalėjo tikriausiai visas medicinos personalas. Ir štai, praėjus 22-jiems metams, tokiu pačiu pasiekimu pagaliau gali pasidžiaugti ir Kauno klinikų medikai. Čia, Reprodukcinės medicinos centre, buvo atliktas dirbtinis apvaisinimas, kuris pasibaigė sveiko naujagimio išnešiojimu ir gimdymu.

Pasaulyje tokių – aštuoni milijonai

Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. Eglė Drejerienė džiaugiasi, kad Kauno klinikose pagaliau įvyko ilgai lauktas istorinis įvykis, kuris yra akivaizdžiai matomas visai visuomenei. Docentė prisiminė visame pasaulyje žymiąją britę Luizą Brown. 41-erių sulaukusi moteris yra pati pirmoji, gimusi po dirbtinio procedūros apvaisinimo. 

REKLAMA
REKLAMA

„Šiuo metu pasaulyje gyvena daugiau nei aštuoni milijonai žmonių, kurie gimė po dirbtinio apvaisinimo. Gaila, bet Lietuvoje mes tokio registro, kiek vaikų gimė po pagalbinio apvaisinimo, nevykdome. Todėl tiksliai pasakyti, kiek yra tokių vaikų – negalime“, – pasakoja E. Drejerienė.

REKLAMA

Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centras vadovė prisimena, kad šis centras Kaune buvo pradėtas kurti dar 2017 metais, duris atvėrė 2019-aisiais, o štai jau po metų centrui pavyko pasiekti ir akivaizdžiai matomų rezultatų.

„Dabar turime per keturis šimtus porų, kurios kreipėsi dėl vaisingumo problemų ir 120 porų, kurios kreipėsi tiesiogiai dėl pagalbinio apvaisinimo. Mūsų centro vizija yra saugios ir kokybiškos pagalbos teikimas nevaisingoms poroms ir taip pat tiems žmonėms, kurie siekia išsaugoti savo vaisingumą“, – sako ji.

REKLAMA
REKLAMA

Pirmoji išnešiojo ir pagimdė  

Tiesa, docentė pabrėžia, kad centre atliekama procedūra yra laikoma sėkminga, kai yra fiksuojamas nėštumas. Todėl ši, naujagimį po dirbtinio apvaisinimo pagimdžiusi moteris, nėra pirmoji centre pastojusi moteris, tačiau pirmoji, kuri išnešiojo ir pagimdė sveiką naujagimį.

Pora, kuri sėkmingai susilaukė naujagimio po dirbtinio apvaisinimo procedūros centre lankėsi nuo 2017-ųjų metų. Deja, taip ir nepavyko išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių porai nepavyko pastoti. Mat net 15-20 proc. vaikų negalinčių susilaukti porų tikslių nevaisingumo priežasčių taip ir neišsiaiškina.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Medikai pabrėžia, kad šis apvaisinimas taip pat buvo nemenkas iššūkis dar ir dėl to, kad moteris turėjo itin mažą kiekį lytiškai aktyvių ląstelių. Todėl ši procedūra kėlė tikrai didelius reikalavimus Kauno medikams.

„Tai buvo pirmasis šios moters dirbtinis apvaisinimas. Pirmasis mūsų pasiektas nėštumas centre netapo vaiku. Nėštumo vystymasis sustojo dešimties savaičių nėštume. Tačiau galime pasidžiaugti, kad ta pati pacientė, turėjusi saugomų embrionų, šiuo metu laukiasi. Mes labai tikimės, kad šis kartas bus sėkmingas“, – sako E. Drejerienė.

REKLAMA

Stengiasi atkartoti natūralius gamtos procesus

Dirbtinio apvaisinimo procedūras vis dar gaubia gausybė mitų ir neteisingų įsitikinimų. Centro embriologė dr. Agnė Kozlovskaja-Gumbrienė pasakoja, kad viskas vyksta itin nuosekliai, embriologai stengiasi atkartoti tai, kas natūraliai vyksta gamtoje.

Pasak embriologės, pacientė pirmiausia ateina pas gydytoją, kuris jai subalansuoja kiaušidžių skatinimo protokolą, tuo metu moters organizmas subrandina daug kiaušialąsčių. Čia labai svarbus vaidmuo tenka akušerėms, kurios reguliuoja moterims vaistų tiekimą, prižiūri kada ir kaip tiksliai turi būti laikomasi režimo, kad gautųsi pačios brandžiausios ląstelės.

REKLAMA

Tik tuomet, kai jos yra pilnai subrandintos, embriologai kiaušialąstes išima iš kiaušidžių.  Kaip sako embriologė, nors tai ir nėra labai sudėtinga procedūra, ji turi būti atlikta meistriškai.

„Embriologų darbas yra atkartoti tai, kas vyksta natūraliai gamtoje. Natūraliai gamtoje susitinka vyriškos ir moteriškos ląstelės moters organizme, vyksta apvaisinimas. Vystosi embrionas, kuris vėliau prisitvirtina gimdoje ir sėkmingu atveju moteris susilaukia vaiko“, – pasakoja  A. Kozlovskaja-Gumbrienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dirbtinai apvaisinti gali dviem būdais

Laboratorijoje atkartoti natūraliai gamtoje vykstantį apvaisinimą embriologai gali dviem būdais. Pirmasis jų – klasikinis apvaisinimo būdas. Jis vyksta tuomet, kai tam tikra spermatozoidų koncentracija yra įdedama tiesiogiai į indelį, kuriame yra laikomos kiaušialąstės.

„Tuomet spermatozoidai atlieka savo darbą, apvaisina kiaušialąstę. Kitos dienos ryte embriologai patikrina indelį ir pagal tam tikrus požymius stebi, ar ląstelė apsivaisino“, – sako embriologė.

REKLAMA

Kitas būdas, apie kurį pasakoja A. Kozlovskaja-Gumbrienė atliekamas tada, kai embriologas adatos pagalba pasiima vieną pasirinktą spermatozoidą ir jį injekuoja į pasirinktą kiaušialąstę.

„Šis metodas yra taikomas dažniausiai, kai nėra pakankamo vyriškų spermatozoidų kiekio. Embriologas jau turi įsikišti ir atlikti apvaisinimą tokiu būdu. Na, o vėliau embrionas yra auginamas inkubatoriuje iki tam tikro dienų skaičiaus, maksimaliai jis gali būti auginamas iki penktos dienos, kartais paliekamas iki šeštos.

REKLAMA

Kodėl taip ilgai? Penktą dieną embrionai pasiekia implantacijos stadiją, tai stadija, kuomet jie natūraliai lengviau integruojasi į gimdą ir vystosi toliau. Embrionai, kurie pasiekia šią stadiją, jie yra stipriausi, turi didžiausią galimybę pritapti gimdoje“, – paaiškina A. Kozlovskaja-Gumbrienė.

Emociniam palaikymui – akušerių pagalba

Reprodukcinės medicinos centro akušerė Vita Vaičienė pasakoja, kad akušerio vaidmuo šiame centre yra ne ką mažiau svarbus. Moteris pabrėžia, kad akušerės yra lygiavertės komandos narės, dirbdamos kartu su gydytojais, embriologais ir pora.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mūsų centre akušerė yra pati pirmoji, kuri pasitinka porą, su ja susipažįsta ir tinkamai suteikusi informaciją, nukreipia teisinga linkme: ką daryti, kur eiti, kas jų laukia. Akušerė yra grandis, kuri suriša visus kartus, komunikuoja su pacientais, gydytojais ir embriologais. Akušerė paskutinioji išlydi šeimas iš mūsų centro“, – sako ji.

Kiekviena vaikų natūraliai susilaukti negalinti pora viduje išgyvena tikrai ne menką stresą. Akušerė V. Vaičienė patikina, kad kiekviena akušerė turi sugebėti poras palaikyti emociškai.

REKLAMA

„Poros ateina, viduje išgyvendamos tikrai didesnį ar mažesnį stresą. Akušerė yra pirmoji, kuri turi pamatyti, įvertinti ir suteikti reikiamą informaciją. Mes tokios akušerės esame ir siekiame, kad būtų toks bendradarbiavimas“, – patikina V. Vaičienė.

Ar vaikai skiriasi?

Pasiteiravus, ar vaikai, gimę po dirbtinio apvaisinimo procedūros kažkuo skiriasi nuo natūraliai išnešiotų vaikų, docentė E. Drejerienė patikina, kad jie nesiskiria, nors, žinoma, kai kurių problemų vaikai gali turėti daugiau, tačiau jos nėra susijusios su pačiu apvaisinimo būdu:

REKLAMA

„Labai dažnai po dirbtinio apvaisinimo gimę naujagimiai yra gimę po daugiavaisio nėštumo. Siekiant geriausio rezultato, į gimdą yra keliami keli embrionai ir todėl labai dažnai nėštumai būna daugiavaisiai. Šiuo metu Europoje vidutiniškai 17 proc. dirbtinio apvaisinimo atvejų yra daugiavaisis nėštumas.

Geroji praktika yra vienavaisis sveikas nėštumas, nes tuomet gimsta sveiki naujagimiai ir būna sveika mama, jei neturi gretutinių ligų. Jeigu nėštumas yra daugiavaisis, dvyniai arba tryniai, tai nėštumo rezultatas bus geresnis, bet vaikai daugiau sirgs. Jeigu kalbame apie problemas, jos dažniausiai siejamos ne su pačiu būdu, bet su pačiu daugiavaisiu nėštumu“, – pabrėžia docentė.

REKLAMA
REKLAMA

Būtent dėl to Kauno klinikose iki šiol yra taikoma tik vieno embriono perkėlimo praktika, siekiant išgauti geriausią vieno vaisiaus nėštumą.

Naujasis pagalbinio apvaisinimo įstatymas įgalino teikti du valstybės kompensuojamus dirbtinio apvaisinimo ciklus. Tačiau tik susituokusioms, Lietuvoje gyvenančioms poroms. Nesusituokusioms poroms, deja, ši paslauga kol kas nėra teikiama. Taip pat moteris turi būti ne vyresnė nei 42-iejų metų amžiaus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų