VUL Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro vadovė dr. Svetlana Lenickienė patvirtino, kad nugaros problemos nesvetimos įvairiausio amžiaus žmonėms – tiek vaikams, tiek senyvo amžiaus pacientams.
„Tai yra vienas dažniausių sveikatos sutrikimų, dėl kurio pacientai kreipiasi į pirminės sveikatos priežiūros grandį, savo šeimos gydytoją ir toliau jau tęsia savo kelią kreipdamasis pas specialistus.
Tyrimais ir apklausomis nustatyta, kad tarp tyliai kenčiančiųjų skausmą, tų žmonių, kurie dėl savo patiriamų skausmų niekada nesikreipia į gydytojus ar sveikatos priežiūros specialistus, nugaros skausmai užima antrą vietą po galvos skausmo“, – klinikų konferencijos metu kalbėjo gydytoja.
Nugaros skausmą pavadina socialine katastrofa
Nors nugaros skausmai žmones vargino nuo neatmenamų laikų, jos teigimu, jie dabar sparčiai plinta ir praktiškai įgauna epidemijos lygį.
„Šią problemą nagrinėjantys mokslininkai tikrai naudoja tokius skambius epitetus. Ir vienas jų – profesorius Gordonas Wadellis dar praeito ir šio amžiaus sandūroje nugaros skausmą įvardijo kaip 20 amžiaus sveikatos priežiūros mįslė ir stichinė nelaimė.
Jam antrindamas kolega Craige‘as Morris‘as, stebėdamas tokias tendencijas, jei jos išliks ateityje, labai didelį nugaros skausmų plitimą pavadino 21 amžiaus socialine katastrofa. Štai su kokia katastrofa galime susidurti“, – konstatavo S. Lenickienė.
Kaip nurodė ji, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 4 iš 5 suaugusiųjų bent vieną kartą gyvenime patiria nugaros skausmus. Paskutinių skaičiavimų duomenimis, juos patiria apie vienas milijardas žmonių. Tuo pačiu momentu nugaros skausmus visame pasaulyje patiria net 540 mln. žmonių.
„Tenka pripažinti, kad nugaros skausmai nėra tik izoliuota sveikatos bėda, bet ir socialinė problema, nes jie dažnai sukelia ir funkcinę negalią. Tai yra dėl skausmo žmogus negali kažko padaryti – pasilenkti, atlikti savo kasdienių veiksmų ir profesinės darbinės veiklos. Dėl to atitinkamai turi imti nedarbingumo pažymėjimą, reikia socialinių išmokų, mažėja gamyba. Todėl ir laikoma, kad tai gali virsti socialine katastrofa“, – aiškino gydytoja.
Pagrindinės nugaros skausmo priežastys
Kalbėdama apie pagrindines nugaros skausmo priežastis S. Lenickienė pabrėžė, kad jos gali būti labai įvairios. Visų pirma skausmus gali sukelti tiek mechaninės, tiek organinės priežasties.
„Džiugi žinia ta, kad iš visų nugaros skausmų apie 85–90 proc. atsiranda dėl mechaninių priežasčių. Tai reiškia, įvyksta kažkokia stuburo ir jį supančių struktūrų mechaninė disfunkcija arba anatominiai amžiniai pakitimai, pavyzdžiui, stuburo slankstelius jungiančių tarpslankstelinių diskų degeneracija ir kt. (...) Viena dažniausių mechaninių skausmo priežasčių – stuburą jungiančių raumenų disfunkcija“, – kalbėjo ji.
Nemechaninės nugaros skausmų priežastys dažniausiai yra organinės kitų organų problemos, taip pat gali būti ir paties stuburo problemos, sukeltos konkrečios specifinės, pavyzdžiui, reumatinės ar onkologinės ligos, infekcinio pažeidimo.
„Dirbant sėdimą darbą rekomenduotina kas 15–20 minučių stengtis pakeisti savo kūno padėtį, padaryti kažkokį lengvą pratimą. Paprasčiausiai galima atsistoti ir apeiti aplink kėdę, stengtis darbo aplinkoje kuo daugiau darbų atlikti atsistojant, kažkur nueinant.“
„Tai – jau rimtos patologijos, reikalaujančios išsamaus specifinio medikamentinio, chirurginio gydymo“, – pridūrė gydytoja.
Nugaros skausmus gali sukelti ir kitos vidaus organų – inkstų, žarnyno – ligos, tokį simptomą gali duoti aortos aneurizma.
Kalbėdama apie specifinius, ne mechaninės kilmės nugaros skausmus gydytojas paminėjo ir dažną su amžiumi atsirandančią ligą – osteoporozę: „Su amžiumi ryškėja sąnarių degeneracija, artrozė, tad vyresnio amžiaus, 55–60 m. pacientams dominuos degenaraciniai sąnarių pakitimai.“
S. Lenickienė pastebėjo, kad taip pat jau porą dešimtmečių įrodyta, kad nepalankus psichoemocinis fonas lygiai taip pat gali inicijuoti skausmo atsiradimą. Taigi nepalanki, stresinė situacija darbe ar namuose gali sukelti skausmą.
Skausmas skausmui nelygus
Skausmas pagal trukmę gali būti skirstomas į ūmų, poūmį ir lėtinį.
„Ūmaus skausmo trukmė apsiriboja maždaug 6 savaitėmis, ilgiau, bet iki 12 savaičių užsitęsęs skausmas laikomas poūmiu, o jam trunkant ilgiau nei 3 mėnesiams toks skausmas vadinamas lėtiniu.
Bet galima pasidžiaugti, kad daugeliui pacientų, kurie susiduria su ūmiu skausmu, jis linkęs regresuoti ir išnykti per kelias savaites. Tik 10 proc. pacientų, kurie patiria apatinės nugaros dalies skausmus, skausmas tampa lėtiniu. Bet irgi yra tam tikros priežastys, kurios gali tą nulemti“, – vardijo gydytoja.
Kalbėdama apie mechaninių, tai yra nespecifinių nugaros skausmų (kai yra atmesta rimta patologija, o skausmo šaltiniu gali būti bet kuris darinys, įeinantis į stuburo rinkinį) diagnostiką ir gydymą, ji pastebėjo, kad nors užklupus skausmui daug pacientų aktyviai prašo išsamių moderniausių tyrimų (magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimo), to reikia ne visada:
„Net pasaulinės gairės yra tokios, kad nerekomenduojama „čia ir dabar“ skubėti daryti išsamų neurovizualinį tyrimą. Tik tuo atveju, jei skausmas užtrunka virš 4 savaičių, yra nepraeinantis, gulima padėtis visiškai nepalengvina skausmo ir atsiranda kažkokia papildoma simptomatiką, sukelianti įtarimą, tada pacientą būtinai reikia nukreipti išsamesniam ištyrimui.“
Prašantiems tabletės turi vieną atsakymą
Pašnekovė akcentavo, kad stebuklingos tabletės ar injekcijos nuo skausmo nėra, o pagrindinis įrankis siekiant užkirsti kelią šiems skausmas yra tinkamas gyvenimo būdas.
„Paciento edukacija, savipriežiūra, savikontrolė ir gyvensenos būdo pakeitimas yra vienas iš esminių reikšmingų veiksnių“, – sakė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.
Nors dažniausiai to pacientas imasi jau surietus skausmams, yra būdų to išvengti. Pasak jos – pagrindinis priešnuodis yra judėjimas. Taip pat svarbu reguliuoti kūno svorį, vengti rūkymo.
„Dirbant sėdimą darbą rekomenduotina kas 15–20 minučių stengtis pakeisti savo kūno padėtį, padaryti kažkokį lengvą pratimą. Paprasčiausiai galima atsistoti ir apeiti aplink kėdę, stengtis darbo aplinkoje kuo daugiau darbų atlikti atsistojant, kažkur nueinant.
Svarbūs yra ir kvėpavimo pratimai, darbo vietoje sėdint galima truputį pasilenkti, pratempti juosmeninę dalį, viršutinei daliai galima atlikti tempimo pratimus, palenkti kaklą į skirtingas puses su lengvu, kokių 7 sekundžių, užlaikymu, pajudinti pečius“, – vardijo ji.
Norint pailsinti apatinę dalį po stalu galima ištiesti kojas, labai būtų palanku po darbo stalu turėti kažkokį mini suolelį, pakopėlę, nes taip būtų galima nukrauti stuburą – taip palankiau pasiskirsto svoris.
Stuburui į naudą ir reguliuojamo aukščio stalai, suteikiantys galimybę dirbti tiek sėdint, tiek stovint. Svarbu susireguliuoti monitoriaus ir kėdės aukštį, reguliariai, jei įmanoma, kas kelis mėnesius pakeisti monitoriaus lokalizaciją.
Gulėjimui užklupus nugaros skausmui – ne laikas
Nors visų negalavimų priežasčių ir įveikos būdų dažnas puola ieškoti „Google“, specialistė įspėjo, kad to daryti nereikėtų. Taip pat nepatariama aklai naudotis telemedicinos ar programėlių pagalba.
„Jei kalbame apie taisyklinga pratimo atlikimą, tinkamo komplekso parinkimą kiekvienam individualiam pacientui, čia reikalingas gyvas kontaktas su specialistu, kuris vertina paciento būklę. (...) Tada pacientas apmokomas, kaip taisyklingai dirbti savarankiškai ir gali tą daryti“, – patarė S. Lenickienė.
Tiesa, ji pasidžiaugė, kad, situacija, kita vertus, gerėja – žmonės internete randa ir naudingų patarimų ir jais vadovaujasi.
Gydytoja kartu išsklaidė mitą, kad susukus skausmus reikėtų tik ilsėtis ir gulėti. Pasak specialistės, nors tarp šiuolaikinių pacientų tokios praktikos pasitaiko vis mažiau, tačiau ypač anksčiau būdavo dažnas įsivaizdavimas, kad surakinus skausmui padės gulėjimas.
„Tai jau seniai paneigta, kaip tik pagal galimybes yra rekomenduojama išlaikyti kasdienį judėjimą buityje, savo veikloje, galbūt kiek modifikuoti judėjimo būdą, jei labai skauda“, – patarė S. Lenickienė.
