• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė mano, kad reikia suteikti dar daugiau laisvės pluoštinių kanapių augintojams. Mat Lietuva esą per vėlai liberalizavo jų reguliavimą ir taip jau prarado šimtus milijonų eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė mano, kad reikia suteikti dar daugiau laisvės pluoštinių kanapių augintojams. Mat Lietuva esą per vėlai liberalizavo jų reguliavimą ir taip jau prarado šimtus milijonų eurų.

REKLAMA

Ūkininkai skundžiasi, kad šių kanapių ir iš jų išgaunamų produktų plėtrą stabdo ir kai kurių žmonių, politikų neišprusimas – jie vis dar galvoja, kad iš pluoštinės kanapės įmanoma pasidaryti suktinę. Tiesa, didesnį šių kanapių panaudojimą turi palaiminti ir Europos Sąjunga.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė darėsi asmenukę ir ne bet kur, o pluoštinių kanapių lauko fone. O netrukus brido ir į patį pluoštinių kanapių lauką. Armonaitė su komanda susitiko su pluoštines kanapes auginančiu ūkininku aptarti iššūkių, su kuriais susiduria pluoštinių kanapių augintojai.

„Ką tik pabraidėm, susipažinom su augalu ir, atrodo, kad viskas gerai mums“, – sako A. Armonaitė.

Ministrė sako, kad pluoštinių kanapių augintojams reikia dar liberalesnio reguliavimo ir didesnės laisvės auginti pluoštines kanapes, leisti jų derlių naudoti sėjai, tačiau tam trukdo kai kurių politikų įsitikinimai.

REKLAMA
REKLAMA

„Mūsų kanapė turi gerą reputaciją visam pasaulyje. Mes galėtume gaminių pagaminti ir eksportuoti daug daugiau, bet vis dar baimėmis kažkokiomis vadovaujamės“, – teigia A. Armonaitė.

REKLAMA

Pasak ekonomikos ir inovacijų viceministrės, pluoštinių kanapių reglamentavimu baigiame prisivyti Europos Sąjungą, bet visgi Lietuva porą metų pavėlavo ir ne tik prarado galimybę įsitvirtinti tarptautinėse rinkose parduodama pluoštinių kanapių produktus, bet ir prarado šimtus milijonų eurų.

„Skaičiuojama įvairiais vertinimais, kad per metus galėtų šitas sektorius Lietuvoj sukurti pridėtinės vertės už 100 milijonų eurų. Tai yra didžiulės sumos. Per keletą metų tokia suma būtų galėjusi išaugti iki 300 milijonų eurų vertės. Tai tikrai yra didelės, stambios sumos“, – tikina ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Tad valdininkai pluoštinių kanapių augintojams paruošė naujovių.

„Žemės ūkio ministerija yra parengusi projektą dėl galimybės auginti kanapes pluoštines, kuriose augale pačiam yra didesnis šiek tiek kiekis negu dabar leidžiama. Tai jeigu dabar leidžiama 0,2 procento THC, tai tuomet kiekis būtų padidintas iki 0,3. Bet čia kalba eina apie patį augalą, o ne kažkokį galutinį produktą, kad čia didėtų tetrahidrokarbinolio“, – aiškina I. Valeškaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot viceministrės, tai leistų plačiau naudoti įvairias pluoštinių kanapių veisles ir dar labiau plėtoti jų sektorių. O uždarose patalpose auginant pluoštines kanapes moksliniams tyrimams būtų išnaudojamos ir biotechnologijos. Pluoštines kanapes auginantis ūkininkas Kęstutis Zinkevičius sako, kad situacija Lietuvoje dėl pluoštinių kanapių gerėja, bet lėtai. Pavyzdžiui, nėra poįstatyminių tvarkų, leidžiančių iš pluoštinių kanapių spaudžiamą aliejų naudoti ne tik išoriškai.

REKLAMA

„To aliejaus vartojimui į vidų negalima. Nors realiai žmonės ieško to produkto, kad naudoti į vidų sveikatinimui, o galima jį pardavinėti kol kas, registruoti kaip kosmetikos gaminį, nors realiai produktas vienas ir tas pats, bet vis tiek yra išlikę tie apribojimai“, – sako ūkininkas Kęstutis Zinkevičius.

O štai ženklą 420, reiškiantį kanapių vartojimą, kažkas nupiešė ūkininko kaimynystėje. Tačiau tai padaręs žmogus, anot Kęstučio, tikriausiai nežino, kad pluoštinėmis kanapėmis neapsisvaiginsi. Ūkininkas sako, kad dalis žmonių nežino, kuo skiriasi kanapių rūšys, o politikai naudojasi jų neišprusimu ir stabdo laisvesnį jų auginimą ir produktų gamybą, nors Lietuvoje pluoštinės kanapės buvo auginamos tūkstantį metų ir naudojamos maistui, vaistams.

REKLAMA

„Kai prekiaudavom tuo aliejumi, tai klausdavo, ypač jaunimas, ar turit parūkyti, ar ne. Tai tikrai dažni tie klausimai buvo. Čia kai atsikrausčiau į kaimą, tai irgi pirmais metais buvo smalsu, žmonės sustodavo, raudavo tas kanapes, jaunimas, matyt, bandydavo nutraukti, nurauti, bet kai pluoštinė kanapė sunku ją išrauti“, – kalba K. Zinkevičius.

Ūkininkas iš kanapių pluošto gamina aliejų, miltus, užtepėles, batonėlius ir kitą produkciją. O tėčiui padeda jo 7-erių metų Smiltė, kuri labai mėgsta pluoštinių kanapių produktų naudą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Lukštentas kanapes irgi mėgstu valgyt. Su batonu labai skanu. Irgi valgau, labai mėgstu ir skanu, su lašiša irgi skanu valgyt. Aliejuką irgi kaip vitaminas jį gerdavau ryte“, – kalba Kęstučio dukra Smiltė.

Pluoštinė kanapė, pasak ūkininko, turi mažiausiai 100 veikliųjų medžiagų, su kuriomis galima daryti mokslinius tyrimus ar gaminti sveikus, naujus produktus, bet politikai vis neuždega tam žalios šviesos. Pavyzdžiui, kai kurios Europos Sąjungos šalys savarankiškai priėmė sprendimą leisti CBD aliejų, spaudžiamą iš antžeminės kanapių dalies, naudoti ne tik išoriškai.

REKLAMA

„CBD aliejai arba, kitaip tariant, pluoštinių kanapių ekstraktai arba sintetinis CBD yra laikomas nauju maistu Europos Sąjungoje, o jeigu produktui yra suteikiamas naujo maisto statusas, tam turi būti autorizacija, turi būti įvertinta jo sauga“, – kalba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Ilona Drulytė.

Tad tik galutinai ištyrus produktus su kanapių ekstraktais ir gavus Europos Komisijos leidimą, jais galima būtų prekiauti ir Lietuvoje.

Turbūt vienintelis dalykas, kuriuo rūpinasi ši kvailė. Ai dar pedalų santuokos.... Viskas.... Vat tai ekonomikos ir inovacijų ministrė. Nors griūk negyvas
Kanapė gal ir turi gerą reputaciją, ko nepasakysi apie armonaitę ...
Laikas Armonaitei pereiti ant aguonų ...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų