Naujienų portalui tv3.lt advokatas G. Černiauskas pasakojo, kad pastebėjus vagystę labai svarbu nedelsiant informuoti policiją apie daromą nusikaltimą, o belaukiant policijos pareigūnų reikia stengtis išlaikyti nusikaltimo vietą nepakitusią ir stebėti, kad niekas nesunaikintų įkalčių.
„Jeigu yra galimybės, stebint vykdomą vagystę nufilmuoti arba užfiksuoti: kur nubėgo, su kokiu automobiliu nuvažiavo, išskirtinius bruožus, kad ikiteisminiam tyrimui būtų galima padėti atskleisti kaltininką“, – pataria advokatas.
Jeigu įvyko vagystė, tačiau jokios medžiagos užfiksuoti nepavyko, G. Černiauskas nurodo, kad labai pravartu kreiptis į advokatus, nes jie padėtų dalyvauti ikiteisminio tyrimo procese, užtikrina sklandų įrodymų rinkimą ir kaltų asmenų nustatymą.
Vagys apvogė Siegel namus – pridarė 137 550 eurų nuostolį
Naujienų portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, apvogti verslininkės Viktorijos Siegel (29 m.) namai Vilniuje. Kol moteris darbo tikslais su mama ir vaikais keliavo Jungtiniuose Arabų Emyratuose, vagys verslininkei pridarė 137 550 eurų nuostolį.
„Didelė vagystė įvykdyta iš namo Vilniaus rajone – vagys pagrobė turto už daugiau nei 137 tūkst. eurų, jie kartu išsinešė ir dvi vaizdo kameras. Kaip pranešė Policijos departamentas, nusikaltimas Geležių kaime buvo pastebėtas pirmadienio vakarą, apie 20 val. Pastebėta, kad prakirpus tvorą ir išlaužus terasos duris, iš gyvenamojo namo pavogti įvairūs galanterijos ir optikos gaminiai bei dvi vaizdo stebėjimo kameros.
Nuostolis – 137 tūkst. 550 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl labai didelės vertės svetimo turto vagystės. Tas, kas pagrobė labai didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų“, – skelbia naujienų agentūra ELTA.
Ar verta pačiam bandyti sulaikyti vagį?
Žmonės, atsidūrę tokioje situacijoje, dažniausiai sutrinka, nežino kaip elgtis ir gali pulti patys stabdyti vagį. Advokatas G. Černiauskas teigia, kad labai svarbu įvertinti riziką – kartais priešintis gali būti pavojinga.
„Žmogaus gyvybė ir sveikata nėra tiek nuvertinta, kad kažkoks daiktas būtų svarbesnis tai“, – pabrėžia G. Černiauskas.
Pasak advokato, tik tuo atveju, jeigu nusikaltimą daro nepilnamečiai vaikai ir yra fizinių galimybių juos sulaikyti, tik įvertinus visas aplinkybes galima bandyti užkirsti kelią nusikaltimo padarymui, tačiau primena, kad visgi tai yra didelė rizika.
„Reikia nepamiršti psichologinės būsenos paties nusikaltėlio. Jis yra įsitempęs, pasiruošęs įvairiems scenarijams ir pakrypus įvykiams ne pagal jo skaičiavimus ir tikimybes, jis gali panaudoti su savimi turimą šaunamą arba šaltą ginklą, sužaloti arba netgi nužudyti jam bandantį sutrukdyti asmenį“, – sako G. Černiauskas.
Vagystės metu nusikaltėlis visada yra labai įsitempęs ir bet kokia kaina siekia atlikti savo darbą, dėl to žmonių pasipriešinimas gali baigtis liūdnai.
„Yra labai daug atvejų, kai į namus įsibrovę vagys nužudo ten esančius žmones dėl to, kad jie yra liudininkai. Tuo metu jie yra labai pažeidžiami psichologiškai ir tokios būsenos jie pasiruošę padaryti bet ką“, – teigia vyras.
Advokatas: „Vagis gali apkaltinti auką ir pakreipti įvykius sau naudinga linkme“
Ekspertas pataria, pastebėjus pašalinį asmenį savo teritorijoje – uždegti šviesas, pradėti šaukti ir taip atkreipti kitų žmonių dėmesį, kad vyksta kažkas negero ir žmonės ateitų į pagalbą.
Visgi pačiam stengtis sulaikyti, naudoti fizinius ar smurtinius veiksmus prieš nusikaltėlį yra rizikinga.
„Gali taip susiklostyti aplinkybės, kad vagis, stengdamasis išvengti atsakomybės, gali parašyti pareiškimą. Įrodyti, kad jis papuolė į teritoriją su tikslu įvykdyti nusikalstamą veiką yra pakankamai sudėtinga, nes greičiausiai jis dar nieko nebus paėmęs“, – sako advokatas.
Vagis gali pareikšti, kad jis tiesiog ėjo pro šalį ar užsuko paprašyti pagalbos, todėl, neturint filmuotos medžiagos ar kitų įrodymų apie jo vykdomą nusikalstomą veiklą, galima sulaukti priešingos reakcijos.
„Visais atvejais reikia naudotis telefonu, skambinti policijai, galima naudotis vaizdo ryšiu ir iškart tiesiogiai transliuoti, net ir policijai paskambinus aiškinti kas vyksta, kad po to pats kaltininkas negalėtų apkaltinti aukos ir bandyti pakreipti įvykius sau naudinga linkme“, – perspėja jis.
Įstatymas: ar smurtas prieš nusikaltėlį gali būti teisėtu?
Advokato teigimu, tam tikrais atvejais adekvatus veiksmas, siekiant sulaikyti nusikaltėlį, yra leidžiamas, tačiau būtina įvertinti savo fizines galimybes, kad nusikaltėlis nebus sužalotas, o tik sulaikytas, kol atvyks policija.
Kitu atveju, kaip pasakoja G. Černiauskas, jeigu nusikaltėlis priešinasi ir būna sužalotas, jis gali panaudoti gynybinę poziciją ir parašyti pareiškimą, esą pats buvo užpultas.
„Yra situacijų, kai besipriešinantis nusikaltėlis sulaikymo metu nukenčia, tarkim jam suduoda, įstato jam mėlynę ir tada jis rašo pareiškimą, ir pradedamas ikiteisminis tyrimas jau pagal jo pareiškimą“, – dalijasi G. Černiauskas.
Pasak jo, tik labai retais atvejais sulaikius nusikaltėlį, kuris dar nepadarė jokios žalos, bus galima įrodyti, kad jis iš tikrųjų turėjo ketinimų padaryti nusikalstamą veiklą. Advokatas pasakoja ir įvykį iš savo asmeninės patirties, kai aptiko vagį savo kontoroje, bandantį išsinešti techniką.
„Jis pradėjo bėgti, aš jį pasigavau, parsiverčiau ant žemės, paskambinau policijai ir laikiau kol policija atvažiuos. Tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes nebuvo įrodymų, jog jis tai ketino padaryti. Buvo bereikalingas vargas sulaikant, geriau jau tokiu atveju nubaidyti [vagį] ir viskas, pačiam saugiau“, – prisimena vyras.
Kaip elgtis, aptikus savo pavogtą turtą skelbimuose?
Advokatas primena, kad radus savo pavogtą turtą, pavyzdžiui, parduodamą socialiniuose tinkluose, jokiu būdu nereikėtų bandyti jo susigrąžinti savarankiškai.
„Visais atvejais reikia kreiptis į policiją, nurodyti, kur yra aptikti pavogti daiktai“, – sako Černiauskas.
Tokiu atveju policija pradeda tyrimą, pasirūpina, kad daiktai būtų išimti iš skelbimo, nustato, ar jie tikrai priklauso nukentėjusiam asmeniui ir jam juos gražina.
Priešingu atveju, jeigu žmogus pats imasi veiksmų, G. Černiauskas teigia, kad galima atsidurti nemalonioje situacijoje ir būti apkaltintu svetimo turto užvaldymu.
„Galima labai lengvai suklysti ir tada žmogus pats turės ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto užvaldymo neteisėtu būdu, nes labai greitai galima suklysti dėl savo daiktų identifikavimo, kad jie tikrai yra tavo“, – dalijasi jis.
Advokatas pataria, ką būtina žinoti visiems
Norint, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl padarytos vagystės ir siekiant susigrąžinti prarastą turtą ar gauti kompensaciją, pasak eksperto, yra būtina kreiptis į teisėsaugą ir rašyti pareiškimą, kad būtų ginamos jo teisės.
Advokatas teigia, kad jeigu pareiškimas nėra parašytas, dažnu atveju niekas nepradės ikiteisminio tyrimo ir neieškos nusikaltėlio, kad jį patrauktų baudžiamai atsakomybei.
G. Černiauskas pataria savo turtą apsidrausti, kad tam tikrais atvejais galima būtų prašyti kompensacijos.
„Gyvenimas yra pakankamai rizikingas tiek namuose, tiek kelyje, tad patartina draustis ir drausti savo turtą, saugoti jį, būti atidiems, rūpintis. Kaip ir banko kortelių duomenų ar slaptažodžių negalima niekam patikėti, taip ir negalima patikėti namų raktų, reikia prižiūrėti automobilį, kur paliekamas, kad jis būtų saugus“, – pataria jis.
Tuo atveju, jeigu pavogtas turtas nebuvo draustas, advokato teigimu, kompensacija išmokama nebus, tačiau vilčių yra – svarbu, kad būtų nustatyta vagies tapatybė.
„Jeigu būtų nustatyta kas pavogė turtą ir nukentėjęs baudžiamoje byloje pripažintas nukentėjusiu, jis turi teisę pareikšti civilinį ieškinį, įrodyti jį, kokia žala jam buvo padaryta vagystės metu ir prašyti teismo priteisti tą žalą iš kalto asmens“, – nurodo advokatas.
Kokia atsakomybė laukia už vagystes?
Už vagystę baudžiamasis kodeksas numato įvairias sankcijas, priklausomai nuo jų masto. Teismas, spręsdamas atsakomybės klausimą, labai dažnai vertina kaltininko asmenybę, jo padaryto nusikaltimo sunkumą, teistumų, sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių faktorius.
„Pirmoje dalyje yra nurodyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą yra baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Antroje dalyje yra numatyta, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą, saugomoje teritorijoje ir panašiai, baudžiamas bauda, areštu, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki 6 metų.
Trečioje dalyje numatyta, kas pagrobė didelės vertės, arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes turtą arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų ir alternatyvių bausmių įstatymo leidėjas nebenumato.
Ketvirta dalis numato, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – padarė baudžiamąjį nusižengimą, yra baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu. Laisvės atėmimo bausmė nenumatoma“, – nurodo advokatas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Jeigu tarkim vagis lenda pas tave į namus per langą, o tu lauki savo name su kokiu lauztuvu. Nukalus tą vagį, atsakysi už jo sužalojimą ar ne priklauso kurioje lango pusėje jis nukris. Jeigu lauke, tai būsi kaltas, jeigu viduje, bus kaltas vagis. Žodžiu, tą reikalą galima pataisyti, pertempiant vagį į "reikiamą pusę"
