Jaroslavas anksčiau dirbo viešbutyje, aptarnavimo srityje, o vėliau – ir gaisrinėje. Susituokęs ir persikėlęs gyventi į Vilnių, jis atrado Laidojimo paslaugų centrą.
Vieną dieną, kaip tik tuo metu, viena iš valdžios atstovų, direktoriaus pavaduotoja, ieškojo darbuotojų šiam darbui ir klausinėjo, galbūt kas nors turi pažįstamų.
„Buvau dar jaunas ir pagalvojau: „Kodėl gi ne?“ Pakeičiau darbą ir įsidarbinau“, – pasakoja jis ir priduria, kad tokio pobūdžio darbą dirba nuo 2003 metų.
![Vairuotojas Jaroslavas (nuotr. Dmitrij Kudriavcev/Fotodiena) 4](https://static3.inspektorius.lt/static.php?v=4.2.6.93&t=cr&s=800x600&m=4&f=/Uploads/UGallery/photos/67/0e/52/86/670e5286db5149e139fa04559533edc6.jpg)
Darbas – ne vien vairavimas
Jaroslavas pasakoja, kad jo darbo diena susideda iš dviejų dalių. Iki pietų, pasak jo, yra ūkiniai reikalai, kūnų surinkimas ir jų pervežimas į šaldytuvus. Po pietų prasideda tvarkingesnė darbo dalis – vyras vilki kostiumą, ruošiami švarūs katafalkai.
„Automobilis turi būti visada švarus. Visada ieškome, kur plovykla, kad būtų proga išsiplauti automobilį, nes jeigu jis bus purvinas, tu važiuoji, ant logotipo yra kryžiukai, negražu įmonei su tokiu automobiliu važiuoti. Stengiamės, kad automobiliai būtų švarūs. Vidų automobilių patys tvarkome, o plauname plovykloje“, – priduria jis.
Pasak Jaroslavo, nors gali atrodyti, kad katafalko vairuotojai tiesiog vairuoja, jų darbas apima ir bendravimą su žmonėmis bei kūnų paėmimą, kurie gali būti labai įvairiose situacijose.
„Ne taip, kad žmogus mirė ir mirė lovoje. Būna, kad kūnai randami vonioje, vandenyje. Dirbau gaisrinėje – ten taip pat tekdavo matyti kūnus, tik apdegusius. O viešbutyje bendravau su gyvais žmonėmis. Čia viskas tas pats, tik kitoje aplinkoje“, – savo patirtį palygina Jaroslavas.
Jo teigimu, darbe tenka tiek bendrauti su žmonėmis, netekusiais artimųjų, tiek susidurti su mirusiaisiais.
„Baimės nėra. Žmonės dažnai klausia, kaip galiu dirbti šį darbą. Bet tu arba gali, arba negali – čia jau nepriprasi. Man vaizdai nieko nereiškia, bet prie kvapų negaliu priprasti. Stengiuosi arba nekvėpuoti, arba būti su kauke“, – atvirauja jis.
Įsimintinas atvejis darbe
Paklaustas, kas teikia prasmę katafalko vairuotojo darbe, Jaroslavas pabrėžia, kad tai labai reikalinga paslauga, kurią gali dirbti ne kiekvienas, tačiau jis ir jo kolegos gali. Vyras taip pat prisimena savo pirmąjį mirusiojo paėmimą – patirtį, kuri jam įsirėžė į atmintį ilgam.
„Tai buvo pirmas kartas ir aš įsivaizdavau, kad miręs žmogus bus kietas, sustingęs, šaltas. Nuvažiavome į pirmą paėmimą, o jis pasirodė minkštas ir šiltas“, – prisimena jis.
Be to, vyras pasakoja, kad paėmus mirusįjį už kojų ar rankų, kūnas gali netikėtai skleisti garsą. Dėl susilenkimo susispaudžia diafragma ir krūtinės ląsta, todėl atrodo, lyg kūnas įkvėptų arba iškvėptų.
Laidojimo paslaugų centro direktoriaus pavaduotojas Stasys Guja taip pat sako, kad darbuotojai turi labai daug nematomo darbo. Pasak jo, tai, kas matoma, yra atidirbti dalykai.
„Mes katafalko vairuotojus vadiname vadybininkais. Kaip voras tinkle sėdi, bet kokį virpesį gaudo. Klientui nepasakysi, kad nuleido ratą, laidotuvės rytoj, yra viskas suplanuota“, – sako jis.
Jaroslavas pritaria pavaduotojui ir sako, kad darbe visą dieną jaučiama įtampa. Tenka atidžiai stebėti eismą kolonoje, stebėti šviesoforus – kai kurie dega ilgiau, kiti trumpiau. Kartais reikia pristabdyti, kad kuo daugiau automobilių spėtų pravažiuoti kartu su kolona.
Katafalko vairuotojas pasakoja, kad tenka susidurti su įvairiomis mirties aplinkybėmis – kartais tenka paimti ir stipriai suirusius ar apdegusius kūnus.
„Vieną kartą ėmiau kūną – veidas buvo supuvęs, matėsi dantys, smegenys... Vaizdai nemalonūs“, – atskleidžia Jaroslavas ir priduria, kad tokių mirčių per metus būna vienetai, 4-5 atvejai.
Atskleidė, kaip atrodo darbo realybė
Laidojimo paslaugų centro direktoriaus pavaduotojas S. Guja atskleidžia, kaip iš tikrųjų atrodo katafalko vairuotojų darbas.
Visų pirma, pasak jo, palaikus dažniausiai randa artimieji arba policija. Vienas iš atvejų – kai artimieji budi prie mirštančio ligonio, tuomet jie paskambina į laidojimo namus, darbuotojai atvyksta, kūnas būna tvarkingas, nesuiręs. Aplinka taip pat išlieka žmogiška, nes žmogus mirė lovoje, jei sirgo.
Vis dėlto, pasak S. Gujos, šiuolaikinė visuomenė yra labiau susvetimėjusi, o koronaviruso pandemija dar labiau sumažino žmonių bendravimą. Dėl to pasitaiko atvejų, kai miršta tolimas giminaitis, neturintis artimųjų, ir jo mirtis pastebima tik po kurio laiko.
„Kaimynai pastebi, kad žmogaus jau kurį laiką nemato, arba artimieji, kurie skambina tik kartą per mėnesį, po 2–3 savaičių, negauna atsakymo ir tada kviečia policiją. Kai pareigūnai atvyksta, bute ar kitoje patalpoje žmogus būna miręs taip, kaip mirė.
Būna, kad miršta duše, ant tualeto, virtuvėje kepant maistą ar tiesiog einant. Kadangi tai yra uždara patalpa ir pliusinė temperatūra, palaikai greitai suyra – po paros kūnas pradeda keisti spalvą, atsiranda kvapai, musės, jų lervos“, – realybę atskleidžia pavaduotojas.
Tačiau, pasak jo, katafalko vairuotojų užduotis vis tiek yra paimti palaikus. Jis pabrėžia, kad yra dvi darbo dalys – viena, kai palaikai tvarkingi, ir kita, kai susiduriama su iššūkiais, reikalaujančiais profesionalumo ir stiprios psichologinės parengties.
„Gal nemalonu, gal kvapai, vaizdai, bet supranti, kad tu esi priešakinė linija – jei ne tu, niekas daugiau nepadarys. Toks paėmimas būna emociškai sunkiausias, ypač kai palaikai yra smarkiai suirę“, – teigia vyras.
Pavaduotojas taip pat pasakoja, kad jei mirusiojo svoris yra didelis, darbą apsunkina ir fiziniai iššūkiai. Tokiais atvejais jie pasitelkia komandą, skambina kolegoms, kurie atvyksta padėti. Visi darbai atliekami rankomis, naudojamos specialios priemonės, pavyzdžiui, pirštinės.
„Turi perkelti palaikus ant neštuvų, pritvirtinti diržais, kad kūnas neiškristų. Tik tuomet palaikai tampa tvarkingi, jie talpinami į šaldytuvą ir laukiame artimųjų valios – ar nori šarvoti, kremuoti, laidoti“, – atskleidžia jis.
S. Gujos teigimu, šiame darbe sudėtingiausi yra trys psichologiniai aspektai: palaikų suirimas, kuris yra labai jautri tema, mirusiųjų amžius – ypač kai tenka susidurti su vaikais, jaunomis moterimis ar gimdyvėmis – ir visos užkrečiamos ligos, keliančios pavojų darbuotojų sveikatai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!