Kariniai sraigtasparniai ties Lietuvos ir Lenkijos pasieniu, dar vadinamu Suvalkų koridoriumi, leidosi birželį, kai čia vyko didžiulės pratybos „Geležinis vilkas“. Jose dalyvavo ir amerikiečiai, britai ir lenkai. Lietuvos savanorių pajėgos tuo metu turėjo būti miške prie Marijampolės - Šunskų girininkijoje. Tačiau pratybų planą likus savaitei teko pakeisti. Kariškių paprašyta vakarą kelias valandas nešaudyti, nes ten trys vyrai medžios.
„Buvo gautas iš tų pačių teritorijos savininkų, t. y. iš girininko ir urėdo, prašymas pakoreguoti pratybas, kadangi yra numatoma medžioklė. Kuopos vadas priėmė informaciją ir pradėjo derinti pratybas šiek tiek pakoreguotai.“, - sakė Savanorių pajėgų vadas Artūras Jasinskas.
Tuo metu su šautuvais į šį mišką žengė generalinis urėdas, jo sūnus ir draugas, šilumos įmonės vadovas. Marijampolės urėdas sako, kad su kariškiais dėl ramybės susitarė geranoriškai. Ir tai darė esą visai ne dėl to, kad nesugadintų medžioklės vadovui generaliniam urėdui, o todėl, kad rūpėjo 450 eurų, kuriuos urėdija uždirbo už trijų vyrų pramogą.
„Mes paprašėm tą dieną, kai vyko medžioklė, kad jeigu galima, keletą valandų jūs nevykdytumėt šaudymų. Medžioklės metu mes matėm kariškius plotuose, bet jie šaudymo nevykdė, kad žvėrių nebaidyt, ir viskas tuo pasibaigė“, - teigė Marijampolės urėdas Kęstutis Bielskus.
„Šiai dienai mes nelabai surenkam pakankamai medžiotojų, kurie medžiotų pas mus už pinigus ir duotų pajamų“, - pridūrė urėdas.
Generalinis urėdas šiandien ne tik sekė miškų reformos reikalus Seime, bet ir turėjo prisiminti prieš mėnesį vienoje iš urėdijų vykusią medžioklę.
Jis mini, jog jokių žinių apie miške vykstančias pratybas iš anksto negavo.
„Atvažiavo, sako, čia yra pratybos, neprisimenu, ar pratybos, ar manevrai, bet sako, mes čia paderinom. Trys medžiotojai negi pamaišys manevrams krašto apsaugos ar NATO. Ar dar kažkaip. Būtumėm žinoję, tai būtumėm tą pačią medžioklė ar perkėlę dieną, ar vėliau, ar anksčiau, ar už savaitės, čia problemų gi nėra“, - TV3 sakė generalinis urėdas Rimantas Prūsaitis.
Kariuomenė nepyksta. Sako, kad susitarti su miško savininkais, šiuo atveju urėdija, jie privalo, o pratybos dėl to nenukentėjo.
„Vieni kariai vykdė patruliai, kiti vykdė kitas užduotis, kiek aš žinau, tikrai nebuvo, kad kariai dėl to patys nukentėjo ir netinkamai ar neefektyviai išnaudojo pratybų laiką“, - komentavo Savanorių pajėgų vadas Artūras Jasinskas.
Urėdų medžioklės reikalai svarstant urėdijų likimą dabar domina visus politikus, tad ši istorija pavirto skandalu. Seimo nariai ir ministrai dabar aiškina, kad komercinė medžioklė ir grobis prioritetu prieš karines pratybas neturėtų būti. Krašto apsaugos ministras svarsto įrašyti tai įstatyme.
„Jeigu anksčiau buvo aišku ir suprantama, kad pirmenybė suteikiama nacionalinio saugumo, krašto apsaugos prioritetams, kaip išnaudojami valstybės ištekliai, kad krašto apsauga svarbiau, nei komerciniai tikslai ir medžioklės, tai dabar yra pamąstymams, kaip daryti toliau“, - komentavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Kariuomenė aiškina, kad pratybų planus būtų pakoregavę ne tik dėl vyriausiojo urėdo ar svarbių verslininkų medžioklės, bet ir dėl paprastesnių miško savininkų norų. Esą dažniausiai žemių savininkai karius sutinka įsileisti geranoriškai, bet kiekvienas turi teisę atsisakyti. Retais atvejais taip ir nutinka. Tuomet kelti kojos ar įvaryti technikos į privačias žemes kariai neturi teisės.
