Ekspertai vienareikšmiškai sutaria, kad šių metų pagrindinis įvykis – „Rimi“ ir „Iki“ jungtuvės bei kokią parduotuvių koncepciją jos pasirinks.
„Lidl“ atėjimas gali pritraukti investuotojų iš Vokietijos
Neskaitant lokalių prekybos tinklų persitvarkymo, reikšmingiausias praeitų metų įvykis buvo „Lidl“ atėjimas. Visgi mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas sako, kad šiais metais kažko panašaus jau nebepamatysime.
„Tokių naujų rinkos dalyvių nesitikėčiau. Iš kitos pusės tikiuosi, jog pamatysime investuotojų pagyvėjimą dėl „Lidl“.
Manau, kad kiekvieno stambaus investuotojo atėjimas ir pasitikėjimas šalimi galimai atlydi ir kitus investuotojus ar bendrame žemėlapyje parodo, kaip kokia šalis egzistuoja. Kapitalas traukia kapitalą tos pačios giminingos šalies. Pavyzdžiu, švediški bankai ir „Ikea“. O Lietuvoje ši šalis iki šiol investicijomis nepasižymėjo tarp TOP 10. Lygiai tas pats, prieš 3–4 metus, jei būtų atėjusi Japoniška atominė elektrinė, būtume pamatę daug daugiau japoniškos kilmės investicijų“, – svarsto J. Gavėnas.
Marketingo specialistas Linas Šimonis taip pat išskyrė „Lidl“ atėjimą. Jo teigimu, tai buvo tinklas, kuris nesiruošė daryti kažko geriau, bet stengėsi daryti kitaip nei visi likusieji prekybininkai Lietuvoje.
„Dalis sėkmės yra ir mažos kainos, nors ir „Norfos“ mažos, tik pastaroji tokio ažiotažo nesulaukė. „Lidl“ ir kitoks požiūris bei koncepsija. Marketingo klasika – jei nori ką nors pasiekti nereikia daryti geriau, nes labai neaišku, kas yra geriau. Vienam geriau ekologiškos daržovės, kitam geriau lietuviškos daržovės, kitam importuotos. Tai reikia daryti kitaip ir atsiras dalis žmonių, kurie tą kitoniškumą mėgsta. Kas ten kitaip? Tai atvežtos kitokios nelietuviškos prekės, daug lenkiškos produkcijos ir iš kitų Europos šalių, kur „Lidl“ yra stambus pirkėjas ir perka didžiuliais kiekiais, tad gali gauti ir gerą savikainą.
Lietuvoje labai nemažas kiekis žmonių, kurie „Lidl'e“ dar nebuvo nė karto arba buvo kartą užėję apsižvalgyti ir viskas. Tai tikrai „Lidl“ nėra visiems tinkamas“, – teigia L. Šimonis.
Pasak pašnekovo, lietuviams labiausiai gaila turėtų būti to, kad „Iki“ tinklo akcijų turėjęs „Rewe“ nepriėmė sprendimo vietoje „Iki“ atidaryti „Rewe“ tinklą. Tai šiek tiek aukštesnio lygio tinklas Vokietijoje.
„Iš tikrųjų mes turėtume iš tos pačios Vokietijos kitokias prekes, su kitokiu požiūriu ir būtų daug smagiau ir geriau. Klausimas, ar tikrai tada „Lidl“ tokia sėkmė būtų didelė, nes ji nors mažesnių kainų segmente, bet būtų įdomu kaip pavyktų abiem tvirtintis“, – pasvarstė marketingo specialistas.
„Iki“ ir „Rimi“ gali prisidėti prie kitų tinklų plėtros planų
Be abejonės, pagrindinė kitų metų naujiena, kaip atrodys „Rimi“ ir „Iki“ jungtuvės: koks bus prekinis ženklas, ar liks du atskiri prekybos tinklai, ar bus kuriamas naujas vienas.
Nuo šių sprendimų gali priklausyti ir likusių prekybos tinklų plėtra.
„Tai labai priklausys nuo ekonominės situacijos ir kol pakilimas yra matysime paskutinius bandymus išsigraibstyti likusius sklypus ir vietas. Iš kitos pusės tas susijungimas atlaisvins ir dalį parduotuvių, nes dalis turės užsidaryti, kurios šalia viena kitos. Tai tokios reikšmingos plėtros gal nebus, labiau bus investuojama į rekonstrukcijas, atnaujinimus, bet net ir žiūrint į miestus, vis dar yra vietų, kur gali išlįsti didesni objektai. Pavyzdžiui, tas butafornis „Akropolis“ Geležinio vilko sankryžoje“, – komentuoja J. Gavėnas.
L. Šimonio teigimu, tolimesnė parduotuvių plėtra priklausys ir nuo to, kiek statysis naujų gyvenamųjų kvartalų.
„Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje tų parduotuvių poreikis vis dar yra. Yra ir vietų, kur kokios trys parduotuvės yra, bet dvi iš jų priklausys po jungtuvių tam pačiam tinklui. Jei „Rimi“ ir „Iki“ išlaikys skirtingesnes parduotuves nei dabar yra, su pakankamai skirtingais produktais, tada gali būti, kad žmonės pasidalins ir jų uždaryti nereiks“, – sako ekspertas.
Pokyčius jis išskiria ir pačių žmonių įpročiuose, kurie vyksta jau kelis metus, bet ganėtinai tyliai. Vis dažniau žmonės eina į turgų, mažesnes parduotuves ne todėl, kad ten pigiau, bet dėl to, kad ten yra kitaip.
„Atsirado žmonių, kurie nori kitokių daiktų, kitokio maisto ir šiandien tas kitoniškumas privaloma išlikimo sąlyga. Turguose atsiranda prekiautojų, kuriems nėra svarbu padaryti, jog pas mane pigiau nei parduotuvėse. Atsiranda kokybė, šviežumas, atvežti vaisiai, kurie nepraėję cheminio apdirbimo. Manau, toliau ši tendencija stiprės“, – teigia L. Šimonis.
Be to, tolimesnė parduotuvių tinklų plėtra bei persitvarkymai priklausys ir nuo valdžios sprendimų dėl alkoholio ir vaistų pardavimų.
„Ar tiesiog griežtinami reikalavimai – specializuotos erdvės dirbančios trumpintu darbo laiku, ar bus radikaliai paimta ir monopolizuota į valstybinį sektorių. Labai sunku prognozuoti, nes kol kas valdančiųjų pozicija, ir klausimų yra, ir nuomonių kaitaliojimo per dieną. Tai neprideda stabilumo. Prekybininkai bandytų išlaviruoti tarp teisinių reikalavimų, verslas prisiderintų padarydamas kokius pusiau įėjimus ar erdves jau turimoje parduotuvėje, jei toks poreikis būtų. Nes faktas, kad atidarinėti kažkokias naujas vietas ir ieškoti 50 naujų taškų per Lietuvą yra iš kosmoso operos.
Sunkiai įsivaizduočiau ir jei monopolinę rinką atiduotų dabartinėms privačioms alkoholio parduotuvėms, nebent valstybė išpirktų. Kas irgi man atrodo iš kosmoso operos“, – galimybes įvardija mažmeninės prekybos ekspertas J. Gavėnas.
Kokių žaidėjų galime tikėtis kitose prekybos rinkose?
Nors maisto produktų prekyboje didžiulių staigmenų galime nesitikėti, visai kas kita – statybų sektorius. Jau anksčiau buvo rašyta, kad prekybos tinklas „Depas“ per 2017 m. ruošiasi atidaryti parduotuves Kaune, Panevėžyje, Vilniuje.
„Santykinai tai savotiškas konkurentas „Senukams“. Matome, kad „Ikea“ sandėlių plėtra vyksta, vadinasi pasiteisinęs sprendimas. Tad pietinė Vilniaus pusė toliau plėsis. Dabar pramoginio pobūdžio trūksta visame tame komplekse, ne tik mažmeninės prekybos“, – sako J. Gavėnas.
Pasak jo, „Ikea“ neturėtų plėsti savo parduotuvių tinklų, nes dalinis padengimas vyksta ir Klaipėdoje užsakymo būdu. Labiau tikėtina, kad plėstųsi į kitas Baltijos šalis ar Baltarusiją.
„Galima tikėtis ir kokios buitinės technikos ar mobiliųjų telefonų, televizorių susijungimo tinklų ar pasitraukimo dėl konkurencijos aštrėjimo ir elektroninės prekybos plėtros“, – prideda mažmeninės prekybos ekspertas.
„Buitinėje technikoje yra nusistovėję pora didelių tinklų, tai kažkokių naujų didelių žaidėjų nematau, nes net tos pačios kainos nėra labai skirtingos nei Europoje. Vienintelis klausimas, galbūt ateis koks kinų prekybininkas ir pradės masiškai kažką vežti, padaryti pigių kiniškų produktų centrą. Tai kainos prasme dar yra vietos žaisti, bet čia jau prasidės konkurencija su pirkimu iš Kinijos“, – savo nuomone pasidalina marketingo specialistas L. Šimonis
L. Šimonis prideda, kad jau kokį 15 yra galimybė, kuri dar neprarasta, sukoncentruoti lietuviškų baldų prekybą.
„Lietuva yra baldų gamintojų šalis ir mes jų gaminame daug. Mes vis dar matome, kad visur yra tų mažų baldų parduotuvėlių, kurių išlaikymas santykinai labai brangus, tad čia tam tikra problema. Ji gali būti išspręstai, jei atsirastų vienas didelis žaidėjas, jos visos susijungtų ir taptų tam tikra lietuviška baldų „Ikea““, – mano jis.
Ar „Rimi“ sugebės išsilaikyti elektroninėje prekyboje?
Artėjant metų pabaigai iš prekybos tinklo „Rimi“ buvo sulaukta dar vienos naujienos. Ruošiamasi žengti į elektroninės prekybos erdvę. Nors kaip tiksliai tai atrodytų „Rimi“ neįvardijo, ekspertai tuomet teigė, kad koncepcija turėtų būti panaši į „Barboros“ ar „zzz.lt“.
Visgi kyla klausimas, ar šioje rinkoje dar yra vietos trečiam žaidėjui.
„Sunku pasakyti, ar jie išvystys kokius sprendimus ir kiek paruošiamųjų žingsnių daro prieš tai, nes jei tai tik neseniai priimtas strateginis sprendimas, tai pačio modelio išdirbimas bus 2017 m. iššūkis. Tai ar pamatysime kokį išsiveržimą abejočiau, bet jei nuspręs vystyti tą temą pirmuosius žingsnius pamatysime antrąjį metų pusmetį“, – sako J. Gavėnas.
Jis pasvarsto, kad įmanomas ir kitas scenarijus. Elektroninės prekybos būdu žmonės pradėtų apsipirkinėti iš Lenkijos. Kadangi Europos Sąjungoje yra laisvas prekių judėjimas, jo nuomone, galima rasti reikalingus saugiklius, kad maisto produktus ar alkoholinius gėrimus būtų galima pirkti iš Lenkijos internetu. Viskas susidės į logistinius kaštus ir kaip būtų tas pristatymas į namus įgyvendinamas.
O štai marketingo specialistas Linas Šimonis tikina, kad elektroninė prekybos maisto produktų segmente lietuviai prisibijo. Puikiai rinką šiuo metu pasidalina du žaidėjai. „Barbora“, kuri orientuojasi ties sostine Vilniumi ir šalia esančiais Trakais bei „zzz.lt“, kurie dengia visą Lietuvos rinką.
„Įdomu, ką „Rimi“ ar bet kuris kitas prekiautojas padarys išskirtinio, kas galėtų sudominti potencialius pirkėjus. Turi daryti kažką kitaip nei „Barbora“ ar „zzz.lt“. Jei suras kažką bus labai gerai“, – įvertina L. Šimonis.
Tuo tarpu pirkėjų elgsenos elektroniniuose kanaluose ekspertas Martynas Gedminas patikina, kad tendencijos tikrai tokios, jog vis daugiau tradicinių verslų, kuriuos buvome įpratę matyti fizinės parduotuvės forma, kelsis į elektroninę erdvę. Įmanomas ir mums jau pažįstamų prekinių ženklų persikėlimas į internetą.
„Lietuvoje pakankamai ilgai įsivažiuoja elektroninė prekyba, teoriškai ta tendencija turėtų būti, bet kaip praktiškai bus, neaišku, nes tai sudėtingas procesas, matyti reiks kaip seksis tam įeiti.
Visgi aš tikiuosi, kad bus plėtimasis, daugiau paslaugų turėtų pereiti ir jų apimtis padidėti. Yra taip, kad labai mažai sektorių tik likę nepaliesti. Gal tik didieji prekybos centrai.
Vyksta tokia globali tendencija ir pardavinėjimas pasauliniu mastu. Tarkime, yra koks prekinis ženklas, kuris turi daug atstovų. Įsivaizduokime, kad koks didelis vokiečių gamintojas, kuris pardavinėja ir buitinę ir kitą techniką per savo partnerius, mažmeninius tinklus paims ir dar atidarys savo lietuvišką parduotuvę. Gal atsargiai, kad labai nesikirstų su savo partneriais, stengsis stipriai kainų nekeisti“,– dalijasi nuomone M. Gedminas.
