Ne vieną kartą rašiau apie tai čia, savo facebook'e. Šį savaitgalį dėmesį patraukė vokiečių diskusijos apie "piktus rinkėjus" žymiajame "Spiegel" leidinyje. Verta paskaityti ištisus tekstus, į kuriuos įdedu nuorodas, taip pat siūlau keletą charakteringų citatų, kurios atskleidžia vokiškų diskusijų esmę. Sunumeruotų citatų esmę pabandžiau pradžioje glaustai atskleisti lietuviškai:
1. Angela Merkel abejoja dėl to ar jos Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) reikėtų slinktis labiau į dešinę, nes jos manymu taip partija gali prarasti daugiau rinkėjų politiniame centre, nei laimėtų dešinėje bandydama konkuruoti su populistine partija "Alternatyva Vokietijai" (AfD). Bavarijos Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) per dešimtmečius laikosi nuostatos, kad į dešinę nuo CSU negali būti kitos demokratiškai legitimios partijos, todėl pati slenkasi į dešinę.
2. "Piktų rinkėjų" reiškinys plinta per visą demokratinį Vakarų pasaulį. Pyktis yra nukreiptas prieš politikos ir verslo elitą, prieš sistemines partijas, prieš rimtąją žiniasklaidą, prieš laisvą prekybą ir, be abejo, prieš imigraciją. Brexit, D. Trump, M. Le Pen sėkmes lemia tie patys rinkėjai. Pagrindinis tokių rinkėjų šūkis - "Susigrąžinkime kontrolę". Tai nėra naujas reiškinys, bet vulkanas išsiveržė šiais metais, paskatintas globalios finansinės ir eurozonos krizės, Artimųjų Rytų krizės ir to sukeltos pabėgėlių bangos, Kinijos ekonominės galios augimo ir to sukeltos deindustrializacijos daugelyje Vakarų regionų. Internetas padėjo atsirasti pasauliniam tokio pykčio forumui.
3. Lyginant su 1999 m. vidutinė JAV šeima 2014 m. per metus uždirbo maždaug 5 tūkst. dolerių mažiau. "Amerikietiška svajonė" nebeveikia. Ekonomistai šį reiškinį pavadino "ekonomine impotencija". Kitame spektro gale stebimas kitas reiškinys - 400 turtingiausių amerikiečių valdo maždaug tiek turto, kiek du trečdaliai amerikiečių valdo kartu sudėjus.
4. Britų kairysis žurnalistas šį "piktų rinkėjų" bangos reiškinį apibūdina, kaip atsivėrimą vidinės žaizdos, kurią per daugelį metų ekonominė oligarchija sukūrė ir gilino vargšams ir užmirštiesiems. Amerikiečių dešinysis žurnalistas rašo, kad "piktų rinkėjų" banga yra žmonių reakcija į jiems įprastos gyvensenos praradimą. Elitai stūmė per daug toli ir per daug greitai ir dabar stebima to sukelta mažiau išsilavinusių žmonių reakcija, kurie turi kitokią ateities viziją, kur gyvensena yra labiau uždara, labiau bendruomeniška, savigyniška ir fragmentuota.
5. Vakarietiška kairė yra labiausiai pralaiminti nuo šios radikalizacijos bangos. Taip yra todėl, kad tradiciniai kairės rinkėjai yra pasidalinę į dvi grupes: mažiau išsilavinę darbininkai, kurie globalizacijoje mato grėsmę, ir miesto kultūrinis elitas, kuris globalizaciją vertina pozityviai, kaip jiems artimų kairiųjų kultūrinių vertybių plėtros galimybę. Toks dvilypumas fragmentuoja politinę kairę Amerikoje, Prancūzijoje, Britanijoje.
6. Pikti rinkėjai glaudžiasi prie M. Le Pen ar D. Trumpo ne todėl, kad juos labiausiai įtikina jų politinės programos detalės, bet todėl, kad šie politiniai lyderiai geriausiai išreiškia jiems artimą pyktį.
7. Meksikos siena, kurią žada pastatyti D. Trumpas, neišspręs kokių nors konkrečių problemų, bet ji bus labai galingas simbolis. Panašiai ir Brexit rinkėjai, kurių daugelis gal ir nenorėjo palikti ES, bet norėjo pasiųsti stiprų signalą elitui: "Ei, neužmirškite - mes esame čia. Vertinkite mus rimtai. Pagaliau ką nors mums padarykite. Jūs mums atsibodote".
Spiegel savo publikacijas užbaigia paprasta išvada: gali būti, kad "piktų rinkėjų" era tik prasideda.
