Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas, Trišalės tarybos pirmininkas Jonas Guzavičius pasakoja, kad nors klausimai ir buvo aptarti, patekę į Seimą jie staiga įgavo kitą formą.
„Visi klausimai buvo suderinti ir apkalbėti dar Trišalėje taryboje. Apie 80 proc. iš jų buvo sutarti, bet praktiškai viskas yra griaunama Socialinės apsaugos ir darbo komitete. Daromi pataisymai ir, sakyčiau, tai daroma labai greitai. Specialistai rinkosi į darbo grupes ir svarstė po keliasdešimt klausimų per 17 posėdžių. Kiekvienas straipsnis buvo atidžiai nagrinėjamas, o Seime jie nagrinėjamas atmestinai. Šiuo atveju reikėtų viską įsisąmoninti. Kai kurie balsavimai net priverčia jaustis kažkaip kraupiai“, – tv3.lt portalui komentuoja J. Guzavičius.
R. Dargis: socialinį modelį vertins ir investuotojai
LPK prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad neturint gerai suruošto projekto, jo neverta priimti iš vis, nes į priimtas nuostatas dėmesį atkreips ne tik vietiniai verslininkai, bet ir užsienio investuotojai.
„Kai kurie pasiūlymai atrodo švelniai tariant naiviai. Jei neturėsim gero ir visiems suinteresuotoms pusėms: verslui, politikams, profsąjungoms, priimtino modelio – geriau jo nepriimti. Jį priimti verta tik tuomet, jei jis bus suformuotas daugiau mažiau atitinkant Lietuvos konkurencingumą ir Lietuvos siekius ateityje. Naujas Darbo kodeksas ir visas socialinis modelis yra vertinamas tų kompanijų, kurios investuoja į Lietuvą. Jeigu jie pamatys, kad neverta čia investuoti, mes visi pralošime. Todėl reikia suprasti, kad mes nori nenorim esame tam pačiam laive“, – sako R. Dargis.
Dėl šios priežasties jis pamini, kad svarbu atsižvelgti ir ko nori šiandienai pati visuomenė. Ar greito pyrago pasidalijimo, ar kokybiško socialinio modelio.
J. Guzavičius: kreipsimės į Tarptautinę darbo organizaciją
LPK viceprezidentas pasakoja, kad kai kurios Seimo skubotai priimtos pataisos prieštarauja tarptautinėms darbo teisėms. Jo nuomone per 2 valandas priiminėti 250 straipsnių negalima, nes tuomet pakeitus vieną žodį pasikeičia visa straipsnio esmė.
„Negalime džiaugtis, nes pataikėme į populizmo laikotarpį. Visi nori pasirodyti šventesni už Romos popiežių. Po rinkimų gali tekti vėl viską koreguoti, nes mes sustabdysime, jei bus priimami ne protingi sprendimai. Kai kuriuose straipsniuose painiojamos net tokios sąvokos kaip darbuotojų atlyginimas ir vidutinis atlyginimas, tad apskaičiuojant viršvalandžius rezultatas ir kitoks. Dar vienas absurdo spektaklis, darbdavio iniciatyva atleidus darbuotoją jam išmokėti 12 mėnesių vidutinį atlyginimą. Kur rasi, kad už metus laiko į priekį išmokėtų, jei jis sakykime dirba tik tris mėnesius. Kuo darbdaviui sudėtingesnis atleidimas, tuo jis bus atsargesnis ir nepriiminės naujų darbuotojų, jei be jų gali apsieiti. Padarytas didžiulis nuostolis jauniems darbuotojams“, – sako J. Guzavičius.
Jo nuomone, keisti Darbo kodeksą tikrai reikėjo, tačiau jis turėjo būti priimtas toks koks sutartas.
„Juk nuo sutarto kodekso nekentėjo mokesčių surinkimas, tik atvirkščiai. Jei tinka darbdaviams ir profsąjungų atstovams, kodėl valstybė nepaliko apspręstų siūlymų? Be to, Darbo kodeksas turi būti vienodas ir valstybinėms įmonėms ir privačioms. Jei jie pabandytų reikalavimus pritaikyti valstybinėse, pamatytų kaip viskas griūva ir nebeliktų noro to daryti privačiame“, – mano J. Guzavičius.
Pasak jo, taip koreguojant sutartus straipsnius neatsižvelgta nei į verslą, nei į profesines sąjungas. Pašnekovas taip pat atskleidžia, kad šiuo metu vyksta svarstymas dėl Trišalės tarybos sudarymo. Norima įtvirtinti, kad Trišalės tarybos narius parinktų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o tvirtintų Vyriausybė.
„Prie ko Vyriausybė prie darbdavių organizacijos ir profsąjungų? Koks bus socialinis dialogas, jei parenka ministerija, o patvirtina Vyriausybė. Siūlymas iš kažkokio kito pasaulio. Profsąjungos pažadėjo, bet prisidėsime ir darbdaviai ir kreipsimės į Tarptautinę darbo organizaciją išaiškinimo, ar gali vyriausybė skirti socialinius partnerius deryboms“, – problemą įvardija J. Guzavičius.
LPK viceprezidentas įsitikinęs, kad net geriau būtų, jei socialinis modelis būtų nepriimtas, o po rinkimų, praėjus populizmui, visi susirinktų ir blaivia galva pabandytų iš naujo diskutuoti.
A. Laurinaitis: viskas daroma kompromisų būdu
LPK viceprezidentas, buvęs „Achemos grupės“ prezidentas Arūnas Laurinaitis mano, kad kuriant sistemas atsiranda daug suvaržymų, dėl kurių būna nepatenkinti tiek darbdaviai, tiek darbuotojai.
„Visada, kai skubiai kažką darai, išeina ne visai taip kaip nori. Pavyzdžiui, Amerikoje yra visiškai kitoks požiūris į darbo jėgą ir santykį tarp vadovo ir darbuotojų. Aš nežinau ar sulauksiu, kad būtų kada Lietuvoje patenkintos abi pusės“, – sako A. Laurinaitis.
Pasak jo, būtų tikra sėkmė, jei svarstomas modelis būtų priimtas toks, koks buvo pirminis, tačiau viską tenka keisti priiminėjant kompromisus. Modelis turi būti suderintas ir harmonizuotas, nes priešingu atveju atėjusi kita Vyriausybė gali imti viską vėl keisti, mano A. Laurinaitis.
„Vienas kitam nusileidžia, tas kas sugeba stipriau argumentuoti arba turi didesnę jėgą gauna vienokį ar kitokį pranašumą. Tad nėra modelis subalansuotas. Labiau atspindi vienos ar kitos politinės partijos žinybos ar tarnybos interesus ir tai tikrai nėra tai, ko nori verslas. Mano asmeniniu manymu, ir nepriiminėti tokio modelio pusiau iškastruoto modelio. Čia yra atsakingas momentas, greitai priimti negalima. Jei bus iš tiesų taip, kaip premjeras pasakė, keista, nes socialinis modelis keičiasi po kiekvieno susitikimo. Ar kas įvertina bendrą visumą? Negalima keisti vienos eilutės neįvertinus, kokį poveikį ji turės“, – komentuoja jis.
D. Gedvilas: suderintas Darbo kodeksas ištrauktų statybas iš šešėlio
LPK viceprezidentas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas atvirauja, jog tikrai kyla abejonių, ar per visus koregavimus ir taisymus socialinis modelis dar išlaikė savo prasmę ir atitinka pramonės lūkesčius.
„Mano manymu, kad daug buvo pakeista ir dalis aktualijų, kurios buvo keltos pačioje pradžioje yra prapuolusios. Jis tapo aptakesnis, netapo toks liberalus kaip tikėjomės. Taip pat įtraukta dalykų, kurie anksčiau buvo nenumatyti. Galbūt pusiausvyrą tarp verslo interesų ir darbuotojų vertėjo atstatyti, bet ne taip, kad vėl grįžti prie senų ir neprogresyvių teisės aktų, kurie reguliuoja darbo santykius. Čia yra problema. Nors jei šitas dokumentas liepos mėnesį bus priimtas, išlieka tikimybė, kad truputį savo konkurencingumą Lietuva galės pakelti“, – svarsto D. Gedvilas.
Jis teigia, kad ypač didelius lūkesčius dėl naujojo modelio turi statybų organizacijos, kurios tikisi įstatymo leisiančio lanksčiau organizuoti darbo santykius su dirbančiaisiais.
„Nemaža dalis statybų sektorius dabar yra šešėlyje. Dėl to kenčia rimtai dirbančios įmonės. Jei pažiūrėsime į statistiką, prieš metus su verslo liudijimais dirbo apie 12 tūkst., per metus šis skaičius padaugėjo 2,5 tūkst. ir nėra paslapties, kad ko gero pagrindinis šešėlis ir atsiranda dirbant su verslo liudijimais. Manau, kad ne tai, jog dirba įmonėje oficialiai ir legaliai, bet pasiėmę verslo liudijimą gudrauja. Taip iškreipiamas konkurencingumas“, – teigia D. Gedvilas.
tv3.lt primena, kad Seimas yra apsvarstęs visus 256 Darbo kodekso straipsnius, tačiau dėl jų iki šiol balsavo atskirai. Dėl viso kodekso bus balsuojama, jį kartu su naujais pasiūlymais iš naujo apsvarsčius komitetuose.
Planuojama, kad naujasis kodeksas įsigalios nuo 2017 metų.
