„Aš manau, kad tai nusikaltimas. Nusikaltimas, kuris kalba apie tai, kad mes nesupratome Černobylio katastrofos, nepadarėme išvadų“, – šeštadienį per susitikimą su žiūrovais po premjerinio spektaklio, pastatyto pagal jos dokumentinę prozą Panevėžio J.Miltinio teatre, sakė rašytoja, paklausta, kaip vertina Astravo AE projektą.
S.Aleksijevič svarstė, jog žmonės reikiamai neįsisąmonino, kokia katastrofa buvo Černobylio avarija, nes pradėjus byrėti Sovietų sąjungai dėmesys nukrypo į kitas problemas – prarastus darbus, griuvančią sistemą.
Rašytoja taip pat sakė, kad sprendimas statyti atominę jėgainę yra vieno žmogaus, autoritarinio Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos, sprendimas.
„Baltarusija uždara, autoritarinė sistema ir Černobylio tema irgi – uždaryta tema. Autoritarinė sistema negalvoja apie žmogaus gyvenimą kaip vertybę, negalvoja apie tautos ateitį, o tik apie valdžios problemas. Visuomenė paralyžiuota baimės, nuolatinės kontrolės. Mes nesugebame prieštarauti, pas mus nėra nei prieš atominio judėjimo, nei tikro ekologinio judėjimo, nes valdžia viską kontroliuoja“, – kalbėjo S.Aleksijevič.
„Viską autoritarinėje šalyje sprendžia vienas žmogus, tai jis nusprendė, kad statysime atominę jėgainę. O visuomenė paralyžiuota tyli“, – sakė rašytoja.
Lietuva yra aštriausia Baltarusijos, statančios atominę jėgainę apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, kritikė. Lietuvos teigimu, Baltarusiją neužtikrina projekto, statomo vos 20 kilometrų nuo šalies sienos, saugumo. Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus.
Černobylio branduolinėje elektrinėje avarija įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną. Tai buvo viena iš didžiausių branduolinių jėgainių avarijų pasaulyje, dėl kurios evakuota daugiau nei 100 tūkst. gyventojų.
