Maisto produktų kainas skelbia Statistikos departamentas ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslas. Tačiau net čia galime pamatyti tam tikrų nesutapimų. Taip yra todėl, kad naudojamos skirtingi apskaičiavimų metodai.
Diagramoje palyginti 2016 m. kovo mėnesio duomenys.
Skirtingi maisto produktų kainų duomenysInfographic
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo skelbiami duomenys apskaičiuoti remiantis 28 prekybos centrų duomenimis 7 miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Alytuje. Remtasi 4 didžiaisiais prekybos centras „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir „Iki“. Taip pat atskirai skaičiuojamos prekės su akcija ir be jos.
Statistikos departamentas duomenis pateikia duomenis iš 18 miestų, maždaug 4000 prekybos vietų, įskaitant ir turgavietes. Jų bendrai pateikiamose kainose įskaičiuotos ir produktai su akcijomis. Bendrai žvelgiant, visos maisto produktų kainos, 2016 m. kovą palyginus su 2015 m. kovu, pabrango 1.5 proc.
Nepastebime kiek sumokame?
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vyriausioji specialistė Asta Ramaškevičienė pasakoja, kad matyti įvairių tendencijų. Vienų produktų kainos augo, kitų mažėjo.
„Matome, kad paukštiena, kai kurie žuvų konservai, lietuviško seno derliaus kopūstai, importuoti pomidorai atpigo per metus. Gal nedaug, tai žmonės nefiksuoja. Aišku, kvietiniai miltai, daržovės, duona – pabrango. Žiūrint bendrą daržovių tendenciją reikia pripažinti, kad jos šiemet brangesnės. Kalafiorų neskaičiuojame, bet patys diskutavome atkreipę dėmesį į kaimo parduotuves, kad labai didelė kaina“, – komentuoja A. Ramaškevičienė.
Ji pasakoja, kad pati einanti į parduotuvę pastebi, jog prireikia vis daugiau pinigų, bet tam įtakos turi ir kiti produktai, kurie į sąrašus yra neįtraukiami. Pasak jos, žmogų suklaidinti gali ir prekės su akcija.
„Dažnai perkam akcijines prekes, jos labai mums sumaišo galvą. Realiai, kai visą laiką galvoje fiksuojame akcijinę prekę, pamirštame kokia yra reguliari kaina. Akcijos svyruoja kur kas stipriau, kartais prekės siūlomos su 30 – 40 proc. nuolaida. Jei pripranti prie tokios kainos, pamačius be akcijos pradedi galvoti, kad anksčiau pigiau nusipirkdavai“, – teigia A. Ramaškevičienė.
Pašnekovė taip pat pamini dar vieną priežastį – daržovių kainos prekybos centruose ir turguose beveik vienodos, o anksčiau turguose būdavo pigiau.
„Anksčiau norėdavai sutaupyti, tai nueini į turgų ir nusiperki pigiau, o dabar turguje to nebeliko. Net kai kuriais atvejais pataikęs į akciją gali pigiau apsipirkti prekybos centre“, – sako ji.
Pašnekovė taip pat pasidalina savo nuomone, kad galbūt nebepastebime, kiek išleidžiame, dėl mažų skaičių.
„Labai didelė dalis gali būti ir psichologinio poveikio. 10 metų uždirbdavai tūkstantį didesnę sumą šimtų litų, o dabar gauni 200 eurų ar 500 eurų. Tas psichologiškai tave veikia. Nesvarbu, kad realiai ta kaina gal ir nėra labai pakitusi, bet kada perki už mažą kainą, nesusimąstai. Pavyzdžiui, jogurtas kainuoja 1 eurą. Anksčiau gal jo nepirkdavai nes jis buvo 3,5 lito. Pagalvodavai, kad apsieisi, o dabar vienas euras tarodo nieko tokio. Ateina mėnesio galas ir tada galai nesueina, kur tie pinigai“, – sako pašnekovė.
Ar sulauksime pigesnių daržovių?
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto produktų rinkotyros skyriaus vadovas Albertas Gapšys įvardija, kad dideles lietuviškų daržovių kainas lemia ne tik tai, kad šiuo metu yra tik sezono pradžia ir nesulaukėme.
„Iš esmės triukšmas kilo dėl lietuviškų produktų, bet viskas pabrango. Čia nieko keisto, kad prekybininkai ir toliau kainas tas didina. Lietuvoje neturime ypatingai daug šiltnamių, o gal prekybos centrams ir paprasčiau tą produkciją atsivežti. Jei jau įvežtinė brangi, tai ir lietuvis tai matydamas padidins savo produkcijos kainą. Manau, kad vienintelė kova su aukštom kainom yra ta, kad iš vis tų produktų reikia nepirkti. Kito kelio aš nematau“, – sako A. Gapšys.
Pasak jo, dar vienas neigiamas dalykas yra tai, kad nemažai sodų apleista, o žmonės iš gero gyvenimo pamiršo, kad gali skaniau užsiauginti.
„Valgykime mėsą, pieno produktus ir būsime laimingi, nors šie produktai šiek tiek pigesni. O daržoves kirsim vidury vasaros, tada atsiganys mūsų sielos“, – juokiasi pašnekovas.
Tačiau Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Laurynas Vilimas pastebi, kad importuoti produktai kaip tik sukuria konkurenciją. Jei jos nebūtų, lietuviški produktai būtų dar brangesni.
„Kuo mažesnis pasirinkimas, tuo didesnė kaina. Jei nebūtų alternatyvos lietuviškiems produktams jie kainuotų žymiai daugiau. Taip veikia ekonomika ir verslo logika. Kai yra pasirinkimas, žmonės gali mokėti tiek kiek gali. Tuomet norėdamas parduoti lietuvišką prekę turi atsižvelgti į kitas pakaitines prekes“, – sako L. Vilimas.
Anot jo, statistika rodo, kad vasarą daržovės turėtų pigti: padidės jų kiekis rinkoje, sumažės kaina.
„Kainos visada žmonėms aktualus ir jautrus klausimas. Natūralu, kad kartais kyla neplanuota spontaniška diskusija visuomenėje, į kurios klausimus turi atsakyti visi, ne tik prekybininkai. Statistikos departamentas, kuris turi objektyvius duomenis ir ekonomistai paskelbė, kad toks ažiotažas, jog viskas pabrangę, neatitinka realybės. Reikia tik pasidžiaugti, kad visuomenė tampa vis aktyvesnė ir klausia klausimų tiek verslo, tiek valdžios atstovų“, – mano L. Vilimas.
