„Gal man dar ir ankstoka verkti dėl nedidelės algos, nes aš dar tik rezidentas, dar tik mokausi. Labiau gaila tų gydytojų, kurie tik baigę rezidentūrą gauna nelabai daugiau. Kalbant apie rezidentus, jie atlieka tikrai nemažą darbą ligoninėse, tikrai daug dirba – mes kartais atliekame lygiai tokį patį darbą kaip gydytojai, kurie dirba jau kelis dešimtmečius, tačiau mums neduoda tiek daug atsakomybės. Rezidentai universitetinėse ligoninėse nukrauna didžiulį darbą nuo gydytojų“, – sako A. Černauskas.
Dirba neapmokamus viršvalandžius
Pašnekovas taip pat papasakojo, kad dažnai rezidentai verčiami dirbti daugiau nei numatyta.
„Po naktinio budėjimo išeiti namo yra kaip šventvagystė, nes tu turėtum dar nueiti į savo skyrių, kuriame atlieki praktiką, ir sutvarkyti visus reikalus savo ligoninėje. Tai dažnai užtrunka iki 11, 12 valandos, kartais ir dar ilgiau. Tad po budėjimo, kuris turėtų trukti tik iki 7 arba 8 val. ryto, tu dar sėdi ligoninėje ir tai nesiskaičiuoja į tavo darbo valandas, nes grafike oficialiai tavęs būti neturi“, – kalba A. Černauskas.
Jaunas vyras kalba, kad skubios medicinos rezidentai budi reanimacinėje palatoje, skubios pagalbos skyriuje, kur dirba kartu su gydytoju anesteziologu, reanimatologu ir žiūri pačius sunkiausius ligonius, jeigu jų atveža. Rezidentai, kaip ir gydytojai, visada turi būti pasiruošę suteikti pagalbą.
„Po didelio ir sunkaus budėjimo pagalvoji, kad geriau gatvėje pastovėčiau, nes ten gaučiau daugiau per valandą nei gaunu dabar, dirbdamas tikrai atsakingą darbą. Rezidentas nėra žmogus, kuris nieko nedaro. Rezidentas turi gydytojo licenciją, pagal kurią priklauso mokėti ir tirti, ir gydyti“, – sako pašnekovas.
Rezidentai bijo
Už vieną tokį naktinį budėjimą gydytojai rezidentai gauna kiek daugiau nei 10 eurų arba po 1,28 euro už valandą. A. Černauskas sako, kad daugelį rezidentų piktina ir skaudina tokia situacija, bet kažkaip ją pakeisti sunku.
„Mes keli rezidentai negalime nueiti pas administraciją ir pasakyti, kad mes norime, kad mums mokėtų daugiau, nes yra tam tikri pavaldumai ir mes tiesiog taip negalime, nes esame šališki ir valstybinėje įstaigoje taip daryti neįprasta. Be to, visi ir bijo. Pavyzdžiui, dėl to, kad paskelbiau algalapį, galėčiau bijoti dėl rezidentūros baigimo.
Tas žmogus, kuris iškovojo, kad rezidentams būtų mokamos bent minimalios algos (nes anksčiau jie nieko negaudavo), šiuo metu yra emigravęs, nes Vilniuje jo niekas nepriėmė į darbą. Darbdaviai nenori tokių rezistentiškų asmenų, kurie už save kovoja“, – kalba A. Černauskas.
Pašnekovas teigia didžiausias viltis dėl rezidentų algų dedantis į besikuriančią jaunųjų gydytojų asociaciją, kuri kelia visuomenei opius klausimus. Pasak jo, jeigu ši asociacija pasisamdytų dar ir teisininką, kažką pasiekti būtų galima.
Papildomi pinigai
Tiesa, pašnekovas nurodo, kad kai kurie rezidentai dar gauna ir studijų stipendiją, kurią jiems moka universitetas. Tačiau stipendiją gauna tik tie, kurie studijuoja nemokamoje rezidentūroje kaip ir A. Černauskas – jo stipendija siekia 364 eurus.
„Universitetas mums moka šią stipendiją, kad mes kažkaip išsilaikytume, nes supranta, kad už 319 eurų per mėnesį (rezidento alga – red.) išgyventi neįmanoma, kai nuoma rezidentų bendrabutyje kas mėnesį kainuoja apie 95 eurus. Jei norėčiau gyventi bute, tai išvis neįmanoma būtų.
Tie, kurie negauna stipendijos, turi dar mokėti ir už pačią rezidentūrą, kur yra didžiulės įmokos. Tai jie turi turėti kažkokių kitų šaltinių – tėvus, vyrą, žmoną, banko paskolą“, – sako jis.
A. Černauskas nurodo, kad jam net ir su stipendija ir gaunama alga pragyvenimui pinigų trūksta, tad vyras savo laisvalaikį skiria papildomam darbui – kadangi rezidentai turi medicinos gydytojo licenciją, jie gali dirbti terapeutu priėmimo skyriuose, juos gali įdarbinti asistentais, mokslo darbuotojais ir pan.
Pašaukimas, iš kurio sotus nebūsi
Rezidentas sako svarstęs apie emigraciją, tačiau šiuo metu ketinantis likti Lietuvoje – A. Černauskas sako, kad jį čia palaiko meilė Lietuvos žmonėms, galimybė kalbėti sava kalba.
„Kartais iki galo viskas užknisa, norisi viską mesti ir dingti, bet po to nueini į budėjimą, susitinki su žmonėmis, jiems padedi, tau padėkoja. Matosi, kad jie tampa laimingesni, sužinoję, kad jiems nėra nei infarkto, nei insulto – tai užveda. Ne be reikalo tą darbą darom – žmonės tą mato ir vertina.
Yra labai džiugu, kad esi reikalingas: mieste gali būti mažiau kavinių ir pramogų, dėl to nieko neatsitiks, o tu esi tas žmogus, be kurio būtų tikrai visiems blogai. Tu atlieki darbą ir jauti bent jau emocinį pasitenkinimą, kad darai reikalingą darbą“, –kalba A. Černauskas.
Jis pripažįsta, kad šiek tiek pykčio ant valstybės, ypač Sveikatos apsaugos ministerijos, atsakingos už rezidentų algas, yra, tačiau jaunas vyras nepraranda vilties.
„Šiek tiek yra pykčio, bet, kadangi mes kantrūs žmonės, mus užgrūdina medicininės studijos ir toks darbas, sukandę dantis tikimės, kad bus geriau. Aišku, kai įstojom jau tikėjomės, kad per studijas situacija pagerės. Tada prasidėjo rezidentūra, ir manėme, kad bent per tuos penkerius metus pagerės, bet viskas vyksta vėžlio greičiu. Didžiulio pykčio nėra – tokia jau ta mūsų skurdi valstybė, bet norisi, kad būtų geriau“, – sako A. Černauskas.
Ilgalaikė investicija
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) raštu pateiktame atsakyme teigiama, kad ministerija, vadovaudamasi įstatymais, skiria lėšas rezidentūros bazėms, gydytojų rezidentų pareiginėms algoms, valstybiniam socialiniam draudimui ir įmokoms į garantinį fondą apmokėti.
„Nuo 2014 m. sausio 1 d., atkūrus Lietuvos ekonominio ir finansinio sunkmečio metu laikinai 10 proc. sumažintus gydytojo rezidento bazinės pareiginės algos koeficiento dydžius. Koeficientai dauginami iš BA – 35,5 Eur. Atitinkamai pinigine išraiška: jaunesniajam rezidentui – 390,5 Eur. (į rankas 297 Eur), o vyresniajam – 497 Eur (į rankas 378 Eur). Be to, rezidentai dar gauna universitetines 364,80 Eur stipendijas, kurios apskaičiuojamos nustatytą 9,6 taikomojo bazinės socialinės išmokos dydį (anksčiau – MGL) dauginant iš 38 eurų.
Minėti Vyriausybės nutarimai Nr. 1359, Nr. 1360 reglamentuoja medicinos krypties ir odontologijos krypties rezidentūros organizavimą, vykdymą ir finansavimą, nustato rezidento bazinės pareiginės algos dydį. Rezidentūros praktika finansuojama iš Sveikatos apsaugos ministerijai skiriamų tikslinių valstybės biudžeto asignavimų, kurių 2016 m. skirta 11,526 mln. eurų. Tai ilgalaikė investicija, skirta kvalifikuotų gydytojų rengimui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1021 yra patvirtintas bazinės mėnesinės algos dydis – 35,50 Eur, kuris taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. Toks pat taikomas ir 2016 metais, nuo kurio ir priklauso gydytojų rezidentų atlygis. Rezidentūros bazės gali papildomai mokėti iš įstaigos lėšų“, – teigiama SAM pranešime.
