Vienas iš naujausių tokių skundų autorių – daugelį klaviatūrų pritrynęs rašydamas apie „fašizmą Ukrainoje“ ir knygos „Ukraina po Maidano: demokratija ugnyje“ bendraautoris – Rusijos politologas Stanislavas Byšokas.
„Tarptautinės CIS-EMO monitoringo asociacijos“ (viena iš daugelio Rusijoje įkurtų skambiais pavadinimais pseudodemokratinių Kremliaus finansuojamų tariamai nevalstybinių organizacijų) analitikas Stanislavas Byšokas, „Nepriklausomų žurnalistų už taiką“ organizacijos kvietimu turėjo apsilankyti Paryžiuje. Tačiau toliau Šarlio de Golio oro uosto „kovotojui už taiką“ nuvykti nepavyko – prancūzų žandarmerija rusą deportavo atgal į Maskvą, dėl Lietuvos pateikto prašymo.
Sulaikymo ir deportacijos priežastimi tapo Lietuvos valdžios prašymas, kurio pagrindu tapo S. Byšoko pozicija dėl įvykių Ukrainoje, rašoma eadaily.com.
Labiausiai vyras nepatenkintas tuo, kad važinėti po taip purvais drabstomą Europos Sąjungą jam draudžia Lietuva, šalis, kurioje nei jis, nei jo likimo draugai net nėra buvę.
„Prieš kelis mėnesius mano kolega ir bendraautoris Aleksejus Kočetkovas, fondo „Liaudies diplomatija“ prezidentas, buvo neįleistas į Lenkiją, dėl tos pačios Lietuvos draudimo, kurioje jis, kaip ir aš, niekada nėra buvęs. Iki to momento aš daugelį metų lankiausi Šengeno šalyse, ir man nė karto gyvenime nebuvo kilę problemų nei dėl vizų, nei dėl sienų kirtimo. <...> Man (Prancūzijoje) pareiškė, kad privalo mane deportuoti atgal į Rusiją, nors konkrečiai Prancūzija ir neturi man jokių pretenzijų. Kaip vėliau paaiškėjo, keistas draudimas įvažiuoti į Šengeną man su A. Kočetkovu buvo išrašytas tą pačią dieną – 2015-ųjų rugsėjį“, – leidiniui pasakojo S. Byšokas.
Vėliau, rašytojas ir politologas nusprendė, kad tai yra asmeninis Lietuvos prezidentės kerštas jam už jo poziciją dėl įvykių Ukrainoje. „Akivaizdu, kad Lietuvos prezidentė tam turėjo kažkokią priežastį. Ir aš, ir Kočetkovas jau seniai užsiimame Ukrainos politikos analize, pradėjome savo tyrimus dar iki įvykių Maidane. Grybauskaitė juk buvo ir išlieka vienu iš svarbiausių postmaidaninės Ukrainos advokatų Europoje,“ – pasakojo S. Byšokas.
Analitikas kreipėsi į savo šalies Užsienio reikalų ministerija, kuri išsyk paskelbė viešą „gilų pasipiktinimą žodžio laisvės apribojimu“.
„Ir štai, grįždamas be paso, kuris buvo perduotas lėktuvo kapitonui, į Maskvą, aš suvokiau, kad šį sykį, kaip sakė Šarapovas, supykdei tu mane galutinai. Imsimės priemonių“, – savo pasakojimą tokiais žodžiais baigė S. Byšokas.
