Tai buvo pirmas oficialus žingsnis link pagrindinio šalies tikslo – integravimosi į Europą. Jis aiškiai parodė, kad Lietuva pasirinko kryptį į Vakarus. 1993 m. įkurta Europos Sąjunga (ES). Po dvejų metų Lietuva pateikė oficialią paraišką dėl stojimo į ją. 1999 m. prasidėjo oficialios derybos dėl 31 punkto, apimančio įvairias valstybės sferas. Derybos sėkmingai baigtos 2002 m. pabaigoje. Kitų metų gegužės 10-11 d. šalyje įvyko referendumas, kurio metu daugiau negu 91% balsavusiųjų Lietuvos piliečių pasisakė už integraciją į Europos Sąjungą.
Toks užtikrintas lietuvių pasiryžimas aiškiai parodė, kad iš Europos Sąjungos tikimasi įvairiapusės naudos – tiek finansinės, tiek politinės. Lietuvos gyventojai dėjo dideles viltis į ES narystę. Siejo ją su galimybę gyventi geriau. Europos Sąjungai šalies narystė taip pat buvo naudiinga. Nuo pat ES įkūrimo tarp jos valstybių narių netrūko euroskeptikų, todėl toks „šviežių jėgų“ įliejimas buvo labai naudingas. 2004 m., gegužės 1 d., Lietuva tapo oficialia ES dalimi. Kaip naujajai narei Lietuvai buvo skirta struktūrinė parama. Remiantis ES struktūrinių fondų parama, šalyje pradėta vykdyti daugiabučių renovacija.
Narystė davė ir daugiau naudos - Lietuvos ekonomikai atsivėrė naujos rinkos. Be to, įstodama į Europos Sąjungą Lietuva prisijungė prie Šengeno zonos, garantuojančios laisvą judėjimą tarp narių. Tai suteikė daug galimybių Lietuvos gyventojams. Priklausydama Bendrijai, šalis taip pat dalyvavo jos valdyme. 2013 m. antrąjį pusmetį Lietuva pirmininkavo ES. Šiuo metu Lietuvai Europos Sąjungos parlamente atstovauja 11 europarlamentarų (iš 751). 2004 – 2014 m. laikotarpyje trys Lietuvos atstovai buvo paskirti eurokomisarais.
Prisijungimas prie Europos Sąjungos tapo labai svarbiu postūmiu Lietuvos vystymesi ekonominiu, politiniu, kultūriniu atžvilgiais. Europos Komisijos atstovybėje Vilniuje, Gedimino pr. 16 visada yra laukiami visi Lietuvos piliečiai, norintys sužinoti daugiau apie ES veiklą.
Deja, narystė Sajungoje turėjo ir neigiamų aspektų. Atsivėrusios laisvo judėjimo erdvės paskatino emigraciją, šalis neteko daug gabių piliečių. Jų susigrąžinimas yra vienas didžiausių dabartinės Lietuvos iššūkių.
