Jo pagrindinis tikslas yra užtikrinti visų savo narių laisvę ir saugumą politinėmis ir karinėmis priemonėmis. Paprastam Lietuvos piliečiui priklausymas NATO reiškė saugumo ir pagalbos garantą užpuolimo iš Rytų atveju. Pirmuoju šalies žingsneliu link šio tikslo tapo Aljanso narės Islandijos pripažinimas 1991 m., vasario 11 d. 1994 m. pasirašyta karinio bendradarbiavimo sutartis su NATO nare Danija. 1999 m. patvirtintas Narystės veiksmų planas. Lietuva sėkmingai įvykdė šį planą ir 2002 m. Prahoje vykusio NATO viršūnių susitikime buvo pakviesta prisijungti prie Aljanso. Galiausiai nuėjusi ilgą kelią Lietuva kartu su dar šešiomis valstybėmis 2004 m., kovo 29 d. Vašingtone tapo 26-aja visateise NATO nare.
Siekiant užtikrinti Lietuvos saugumą, 2004 m., kovo mėn., buvo nutarta, kad šalies (bei Latvijos ir Estijos) oro erdvę kontroliuos NATO oro pajėgos. Nuo tada pasikeisdamos kas keturis mėnesius Baltijos šalių erdvę saugojo vienos iš Aljanso narių keturių naikintuvų grandis. Jų bazavimosi vieta buvo pasirinktas Šiaulių Zoknių aerodromas. Pirmieji oro policijos užduotis vykdė belgų pilotai.
Narystė NATO ne tik suteikė saugumo garantijas, tačiau reiškė ir tam tikrus įsipareigojimus. Vienu iš jų tapo gynybai skiriamos bendrojo vidaus produkto dalies didinimas. Šį aspektą Lietuvai ne visada pavyko išpildyti. Taip pat šalis įsipareigojo dalyvauti Aljanso vadovaujamose tarptautinėse operacijose. 2005 m., birželio 3 d., į Afganistano Goro provinciją išvyko pirmoji atkūrimo grupė. Šią misiją šalis vykdė iki 2013 m. Dalyvavimas tarptautinėse operacijose neapsiėjo be aukų. 2008 m., gegužės 22 d., Afganistane, Goro provincijoje, per atkūrimo grupės stovyklos Čagčarane užpuolimą žuvo seržantas Arūnas Jarmalavičius.
Lietuvos kariuomenė nuolatos dalyvauja rengiamose NATO pratybose. 2015 m. pab. Lietuva dalyvavo didžiausiose per jos narystę pratybose „Trišakė jungtis“ Ispanijoje.
Daugiau sužinoti apie svarbiausius šimtmečio įvykius ir atiduoti savo balsą galite ČIA!
