Rūmų apsaugininkams pavyko juos sustabdyti, bet, matyt, veiksmingiausia jėga buvo AukščiausiosiosTarybos (AT) Pirmininko Vytauto Landsbergio kreipimasis per radiją į Lietuvos žmones, kviečiant juos atvykti ginti savo išrinktos valdžios. Susirinko daug žmonių. „Jedinstvo“pasitraukė. Sausio 8 d. aplink Vilnių išdėstomi šarvuočiai ir kitokia karinė technika. Didžiulis kariuomenės judėjimas pastebimas ir kitose Lietuvos vietose. Sausio 9 d. į Vilnių permetama KGB specialiosios paskirties grupė „Alfa“.
Abejonių nelieka – sovietai nedelsdami bandys nuversti Lietuvos valdžią. AT deputatai jau nepalieka Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Ministru pirmininku išrenkamas A. Šimėnas. Sausio 11 d. Vilniaus sąjunginio pavaldumo įmonių darbininkų įtūžusi minia kartu su „Jedinstvo“ žygiuoja link Aukščiausiosios Tarybos, reikalaudama nedelsiant paleisti Lietuvos AT.
Tačiau juos apsupa daugiatūkstantinė parlamento gynėjų minia. Streikuotojams tenka pasitraukti. Tačiau tuo pat metu užimamas Krašto apsaugos departamento pastatas Viršuliškėse, desantininkai, remiami tankų ir šarvuočių puola Spaudos rūmus. Sužinoję apie tai per radiją ir televiziją žmonės puola ginti pastato. Desantininkams pradėjus šaudyti, buvo sužeistų žmonių. Spaudos rūmų pastatas ir dabar saugo kulkų žymes. Kad Lietuvoje prasideda perversmas ir nauja okupacija, abejonių nebeliko.
Visoje Lietuvoje pilna karinės technikos, užiminėjami svarbūs pastatai. Reikėjo pradėti ruoštis parlamento gynybai. Į aikštę prie rūmų plūsta nesuskaičiuojama minia žmonių. Žmonės raginami saugoti ir kitus svarbius objektus. Sausio 13-tosios naktis. Tankai apsupa Televizijos bokštą. Pasaulį apskries beginklių, ryžtingų žmonių, susikibusių rankomis vaizdai, iš paskutiniųjų besistengiančių apsaugoti nuo desantininkų šį svarbų strateginį objektą. Po dviejų valandų bokštas užimamas. Mūsų pusėje – keturiolika žuvusiųjų ir šimtai sužeistų.
Tą pačią naktį desantininkai, palaužę gynėjų pasipriešinimą, užima Lietuvos radiją ir Televiziją. Tačiau jų balsas nutyla neilgam. Netrukus jis sklinda iš Kauno,nedidelės Sitkūnų stoties. Lietuva nepasiduoda. Tačiau Lietuvos žmonių pasipriešinimo apogėjus išryškėja Sausio 13-osios rytą, kuris išaušta Lietuvos parlamentą apsupus tūkstantinei miniai, pasirengusiai viskam. Tokio pasipriešinimo priešas nesitikėjo. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos šturmuoti buvo nesiryžta, būtų buvę per daug aukų. Kaip pasakė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis: „Tai buvo Vilniaus mūšis, vienas iš daugelio per Lietuvos istoriją, kurį mes laimėjome“.
Daugiau sužinoti apie svarbiausius šimtmečio įvykius ir atiduoti savo balsą galite ČIA!
