Dar Sovietiniais laikais valdžiai slopinant Lietuvos žmonių tautiškumą, meilę ir pagarbą jos istorinėms ir praeities vertybėms, - pasipriešinimas kilo pogrindinėse organizacijose, tokiose kaip, „ Lietuvos Laisvės lyga“ (LLA, susikūrusioje 1978 m.), Lietuvos Helsinkio grupė“ (veikusioje 1975-1983 m.). LLA vadovaujama Antano Terlecko, iš karto kėlė Lietuvos Nepriklausomybės įdėją, „Helsinkio grupės“, įsteigtos Karolio Garucko, Viktoro Petkaus ir kt., tiesioginis uždavinys buvo registruoti žmogaus teisių pažeidimus ir platinti šią informaciją.
Tai buvo drąsūs, turintys tvirtas moralines nuostatas žmonės. Buvo ir kita, ne tokia atvira Lietuvos žmonių, intelektualų „tylaus pasipriešinimo“ išraiška: 1970 m. susikūrusi ir veikusi iki 1997 m. Vilniaus Universiteto „Kraštotyrininkų ramuva“, daug nuveikusi gaivinant lietuvišką folklorą, tautinį paveldą, kuriems prievartinio tarybinio internacionalizmo metais ėmė kilti grėsmė. Negalima nepaminėti aštuntojo dešimtmečio pabaigoje susitelkusios intelektualų grupės (Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai,Ingė Lukšaitė, Vytautas Landsbergis ir kt.), kurie įdėjo daug pastangų išsaugant Vilniaus senamiestį nuo numatyto kai kurių istorinių gatvių, bažnyčių sugriovimo. Pertvarkos metais, laisvėjant sovietinės valdžios gniaužtams, pasipriešinimas režimui Lietuvoje sustiprėjo.
1987 m. antroje pusėje, ypač metų pabaigoje, Lietuvos mokslo ir meno darbuotojai, pasinaudodami kritikos ir žodžio laisve, prabilo apie kraštui gyvybiškai svarbias problemas: ekologiją, tautos praeitį, neteisėtai represuotus, įkalintus ir ištremtus Lietuvos gyventojus, lietuvių kalbos diskriminavimą, iškreiptus tautinius santykius, biurokratijos piktnaudžiavimą. Gamtos apsaugos trūkumų svarstymo iniciatyva vėliau peraugo į stiprų Žaliųjų partijos judėjimą, kurį ypatingai rėmė pažangi visuomenės dalis. 1987 m. gegužės mėn. studentai, paminklosaugininkai, mokslininkai susibūrė į „Santarvės“draugiją, vėliau pavadintą „Žemyna“, kurioje viešai diskutuota rūpimais Ignalinos atominės jėgainės saugumo ir kitais klausimais.
Gintaro Songailos vadovaujama „Talka“ kvietė vilniečius į talką archeologams tiriant ir tvarkant Vilniaus senamiestį, Kernavės piliakalnius. Kaune įsikūrė tokio klubo analogas – „Atgaja“. Plėtojant aplinkosauginę veiklą, rūpinantis Lietuvos kultūros vertybėmis, daug nuveikė Česlovo Kudabos įkurtas Lietuvos kultūros fondas. „Žinijos“ draugijos prieglobstyje pradėjo veikti Broniaus Genzelio vadovaujamas klubas „Istorija ir kultūra“, prie „Kultūros barų“žurnalo redakcijos veikė Krescencijaus Stoškaus vadovaujamas klubas. Visuomenės laisvėjimas, įvairių klubų ir draugijų veikla rodė, jog komunistinis režimas pamažu transformuojasi į palankesnę valdžią.
Galiausiai prieita prie išvados, jog pribrendo laikas organizaciniu atžvilgiu suvienyti pozityvių permainų siekiančias visuomenės jėgas.1988 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslų akademijos sausakimšoje salėje buvo išrinkta 35 žmonių iniciatyvinė grupė, iš karto pasivadinusi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu (LPS). Tai buvo mokslininkai, rašytojai, kitų intelektualių profesijų atstovai (Romualdas Ozolas, Alvydas Medalinskas, Artūras Skučas, Arvydas Juozaitis ir kt.) Iniciatyvinei grupei aktyviai dirbant, Sąjūdis pasklido po Lietuvą. Pats pirmasis viešas Sąjūdžio mitingas įvyko 1988 m. birželio 24 d. Vilniuje,Katedros aikštėje. LPS iniciatyvinė grupė įtraukė Lietuvos komunistų partijos vadovybę į atvirą diskusiją visuomenės akivaizdoje.
Tai buvo precedento neturintis atvejis: mitingas nebuvo sankcionuotas. Svarbiausia, kad apie 20 tūkst. žmonių minioje greta iškeltų M. Gorbačiovo, Vladimiro Lenino portretų buvo matyti Sąjūdžio simboliai – Gediminaičių stulpai , transparantai, reikalaujantys laisvės politiniams kaliniams ir šalia – „Visa valdžia taryboms“. Tai buvo lūžis – vis stiprėjančio LPS mitingų, nuvilnijusių per visą Lietuvą,pradžia, vis labiau išryškėjant nepriklausomybės įdėjoms. Po 1988 m. spalio 22-23 d. įvykusio Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo, Didysis Sąjūdis, veikdamas kaip tarpininkas tarp šalies vadovybės ir tautos, suvienijo visas šalies pažangiąsias jėgas į galingą jėgą.
Daugiau sužinoti apie svarbiausius šimtmečio įvykius ir atiduoti savo balsą galite ČIA!
