Lietuvoje į šį įvykį žvelgta su viltimi, nes dar 1920 m. liepos 12 d. sutartimi SSRS pripažino Vilnių ir jo kraštą Lietuvai. Tačiau Sovietų Sąjunga neskubėjo jo grąžinti. Iš esmės dėl to, kad tuo metu vyko intensyvios derybos tarp Vokietijos ir SSRS dėl įtakų zonų pasiskirstymo, o apie tai Lietuvoje nebuvo žinoma. Vokietijai ir SSRS susitarus ir Lietuvai (Estijai ir Latvijai taip pat) pakliuvus į Sovietų Sąjungos įtakos zoną, sovietai rugsėjo 29 d. pareiškė, kad nori aptarti tolesnius šalių santykius. Iš tiesų, Sovietų Sąjunga siekė kuo greičiau perimti Baltijos šalių kontrolę.
SSRS pasiūlė Lietuvai pasirašyti savitarpio pagalbos sutartį, pagal kurią į šalį būtų įvesta 50 tūkst. Raudonosios armijos karių. Sovietai žadėjo gerbti Lietuvos suverenitetą, atiduoti Vilniaus kraštą, vietoje užgrobto Klaipėdos uosto padėti įkurti Šventosios uostą. Siekiant sustiprinti spaudimą, buvo paskelbta, kad, pagal susitarimą, vokiečiai atidavė Lietuvą į SSRS įtakos zoną. Lietuvos tokios sąlygos netenkino - jie pažymėjo, kad šalis dar 1939 m., rugsėjo 1 d., paskelbė neutralitetą ir nenori įsileisti į savo teritoriją svetimos šalies kariuomenės.
Derybos įstrigo. Lietuvos pusė dar pabandė pasiūlyti variantą nenumatantį Raudonosios armijos įvedimo, tačiau sovietų tai netenkino. Jausdama didžiulį spaudimą ir suprasdama, kad nebepasipriešins be to siekdama atgauti Vilnių bei išlaikyti bent dalinę nepriklausomybę, Lietuva 1939 m., spalio 10 d., pasirašė savitarpio pagalbos sutartį su SSRS. Šaliai buvo grąžintas Vilniaus kraštas (tiesa, tik dalis tos teritorijos, kuri 1920 m. sutartimi buvo pripažinta Lietuvai); abi pusės susitarė teikti abipusę pagalbą ir nesudaryti jokių sąjungų, nukreiptų prieš kurią nors iš jų. Be to, keturiuose poligonuose šalyje buvo įkurdinta 20 tūkst. Raudonosios armijos karių.
Nors, pasirašydama sutartį su SSRS, Lietuva atgavo savo istorinę sostinę Vilnių, tačiau už tai teko sumokėti milžinišką kainą. Šalis prarado neutralios valstybės statusą. O svetimos kariuomenės įvedimas praktiškai reiškė valstybingumo praradimą.
Įdomu tai, kad Savitarpio sutartis su SSRS pasirašė ir Estija su Latvija, tačiau jų teritorijose buvo įkurdintos didesnis Raudonosios armijos karių kontingentas negu Lietuvoje, nepaisant to, kad būtent Lietuva buvo svarbesnėje strateginėje padėtyje (turėjo sieną su Vokietija).
Daugiau sužinoti apie svarbiausius šimtmečio įvykius ir atiduoti savo balsą galite ČIA!