Padėtis pradėjo blogėti Vokietijoje atėjus į valdžią Adolfui Hitleriui, kuris puoselėjo revanšinius tikslus - vienu iš jų buvo Klaipėdos krašto susigrąžinimas. Jau nuo 1928 m. krašte veikė nacionalsocialistų partijos skyrius. Jo nariai puoselėjo mintį apie Klaipėdos krašto atskyrimą nuo Lietuvos ir jo prijungimą prie Vokietijos. Siekiant šio tikslo, netgi rengtasi ginkluotam sukilimui. Vis dėlto Lietuvos saugumo organams pavyko užkirsti tam kelią. Iš viso baudžiamojon atsakomybėn patraukti 88 asmenys. 1935 m. kovo 23 d. keturi iš jų nuteisti mirties bausme.
Šis teismo sprendimas sukėlė didžiulį atgarsį Vokietijoje. Lietuvai buvo pradėtos taikyti įvairios skausmingos ekonominės sankcijos, privertusios amnestuoti nuteistuosius. 1938 m., užgrobus Austriją ir pamačius, kad tarptautinė reakcija į tai buvo pakankamai nestipri, Vokietija ėmė vis labiau kištis į Lietuvos vidaus gyvenimą. Ragino panaikinti karo padėtį Klaipėdos krašte, suteikti dar daugiau teisių bei valdžios vietos vokiečiams. 1938 m., po rinkimų į Klaipėdos krašto seimelį provokiškos nuotaikos dar labiau sustiprėjo. Darėsi akivaizdu, kad situacija krašte tampa kritine. 1939 m., užėmus Čekoslovakiją ir vėl nesulaukus adekvačios reakcijos tarptautinėje arenoje, Vokietija nusprendė, kad atėjo laikas prisijungti ir Klaipėdos kraštą.
1939 m. kovo 20 d. Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas Ribentropas Berlyne įteikė Lietuvos užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui ultimatumą atiduoti Klaipėdos kraštą - kitaip jis bus užimtas karine jėga. Sutikus su ultimatumu, buvo žadama Lietuvai palikti Klaipėdos uosto zonos kontrolę. Lietuvai neliko nieko kito, kaip sutikti (nebuvo tikimasi pagalbos iš Vakarų, žinant, kaip jie sureagavo į ankstesnius Austrijos ir Čekoslovakijos užėmimus). 1939 m. kovo 22 d., 23 val. 55 min., pasirašyta sutartis, pagal kurią Klaipėdos kraštas perduodamas Vokietijai. Pagal ją Lietuvai tebuvo palikta laisva prekybos zona Klaipėdos uoste. Vokietijos kariuomenės daliniai peržengė sieną, dar net nepasirašius sutarties, – 1939 m. kovo 22 d., 19 val. Kitą rytą, į Klaipėdos uostą įplaukė vokiečių karo laivai. Vienu iš jų atvyko A. Hitleris, krašto prijungimo proga čia pasakęs kalbą.
Klaipėdos krašto netektis buvo didžiulis smūgis Lietuvos valstybei. Per Klaipėdos uostą buvo išgabenama didžioji dalis Lietuvos eksporto prekių. Šis įvykis taip pat sukrėtė ir vidaus politinį gyvenimą. Visuomenėje didėjo nepasitenkinimas valdžios nuolankumu, nesugebėjimu apginti Lietuvos interesų.
Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos iš jo pasitraukė didelės dalis ten gyvenusių lietuvių.
Daugiau sužinoti apie svarbiausius šimtmečio įvykius ir atiduoti savo balsą galite ČIA!
