E. Pašilis turi 15 metų teisėjo darbo patirtį, savo karjerą jis pradėjo 1999 metais Ukmergėje. 2007–2012 metais buvo šio teismo pirmininkas.
Prezidentūra pažymi, kad prieš kelias savaites E. Pašilis Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos vienbalsiai pripažintas vienu tinkamiausių Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigoms eiti. Atrankos komisija E. Pašilį apibūdina kaip pasižymintį gerais administravimo įgūdžiais, aukšta profesine kultūra, komunikabilų, atsakingą, pareigingą ir taktišką, visose situacijose išliekantį objektyvų ir sąžiningą, siekiantį aukštų profesinių standartų.
Kandidatas į generalinius teisininko kvalifikaciją įgijo Lietuvos policijos akademijoje ir Vilniaus universitete, dirbo Ukmergės rajono policijos komisariate Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos jaunesniuoju inspektoriumi, taip pat Mokesčių policijos departamento Vilniaus apskrities skyriuje Kvotos ir operatyvinės veiklos tarnybos inspektoriumi.
Seimas jau yra atmetęs du D. Grybauskaitės kandidatus į generalinius prokurorus – Kauno apygardos teismo pirmininką Nerijų Meilutį ir Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkę Editą Dambrauskienę.
Problemų nemato
Portalo tv3.lt kalbintas opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Jurgis Razma tikino apie E. Pašilį anksčiau nieko nėra girdėjęs, tačiau sprendimą į generalinius prokurorus vėl siūlyti teisėją vertinantis teigiamai.
„Aš matau tame teikime tam tikrą prezidentės nuostatų nuoseklumą, nes norima skirti Generalinės prokuratūros vadovu žmogų ne iš prokuratūros sistemos. [...]
Aš nemanau, kad priklausymas tai ar kitai struktūrai esmingai lemtų jo darbo perspektyvą. Vis dėlto daugiau lemtų kandidatų savybės. Galbūt, jeigu imamas kandidatas iš tam tikros prokuratūros grandies, galbūt yra didesnė tikimybė, kad sunkiau bus tokiam kandidatui objektyviai pažvelgti į visą prokuratūros sistemą, nes žmogus jau labiau susijęs suviena ar kita sritimi, su vienu ar kitu padaliniu“, – aiškino J. Razma.
TS-LKD atstovas tikino, kad iš esmės nėra svarbu, ar kandidatas į generalinius prokurorus yra iš sostinės, ar iš regioninių teisėsaugos struktūrų. Pasak J. Razmos, svarbiausia – kandidato savybės ir darbo patirtis.
„Pagal kompetencija ir visus formaliuosius reikalavimus kandidatas atrodo tinkamas kandidatūrą nagrinėti, o ar, nagrinėjant gali išryškėti kokie neigiami momentai, dar sunku dabar pasakyti. Šiuo metu nieko neigiamo neturime. Aš manau, kad keli dalykai yra svarbūs – tai teisinė kompetencija, sąžiningumas, principingumas ir geri vadybiniai gebėjimai, pajėgumas efektyviai valdyti tokį pakankamai didelį ir sudėtingą kolektyvą, kaip Generalinė prokuratūra“, – kalbėjo konservatorius.
Siūlė nesistebėti, kad kandidatas iš periferijos
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eligijus Masiulis taip pat teigė nepažįstantis E. Pašilio, tačiau sveikino prezidentės žingsnį nedelsti ir teikti kandidatūrą į generalinius prokurorus, mat, pasak liberalo, nėra normalu, jog Generalinė prokuratūra nuolatinio vadovo nebeturi beveik pusę metų.
„Tikrai dabar dar anksti vertinti šitą žmogų, nes norėsime susitikti frakcijoje, susipažinti labiau su jo ligšioline biografija, susipažinti su jo vizija, kaip turi Generalinė prokuratūra veikti ir tada, aišku, priimsime sprendimą, kaip balsuoti“, – portalui tv3.lt komentavo parlamentaras.
E. Masiulio teigimu, tai, kad jau trečią kartą kandidatu į generalinius prokurorus siūlomas teisėjas, o ne prokuroras, nėra labai svarbu. Anot jo, svarbiausia yra kandidato kompetencija, asmeninės savybės.
Liberalo manymu, nereikėtų stebėtis, kad D. Grybauskaitė kandidatu išsirinko ne centriniame prokuratūros ar teismų aparate dirbantį specialistą.
„Suvokime situaciją. Kai du kartus Seimas atmetė kandidatūras ir galbūt nevisiškai paaiškindamas atmetimo motyvus, tai dabar surasti kandidatą, kuris ryžtųsi trečiam bandymui, yra ypatingai sunku. Man atrodo, kad šiandien esame tokioje situacijoje, kad nemaža dalis kalbintų žmonių gal ir atsisakė“, – atkreipė dėmesį E. Masiulis.
Pastebėjo tendenciją
Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Kęstutis Daukšys portalui tv3.lt teigė, jog E. Pašilį kol kas vertina teigiamai.
„Kiek perskaičiau, kaip yra, tai vienas iš geriausiai įvertintų kandidatų į Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, dirbęs įvairiose struktūrose, tai iš pirmo žvilgsnio atrodo labai neblogas kandidatas“, – aiškino K. Daukšys.
„Nėra didelio skirtumo, ar teisėjas, ar buvęs prokuroras, ar mokslininkas, teisės specialistas. Viskas priklauso nuo žmogaus sugebėjimo organizuoti, nuo sugebėjimo priimti naujoves, nuo sugebėjimo telkti kolektyvą, iškelti uždavinius ir siekti jų įgyvendinimo“, – komentavo „darbietis“, paklaustas, ar svarbu, iš kokios teisinės sistemos grandies yra atėjęs kandidatas į generalinius prokurorus.
Didžiausios valdančiosios koalicijos partijos – socialdemokratų – vicepirmininkas, parlamentaras Algirdas Sysas, prisiminęs visus D. Grybauskaitės siūlytus kandidatus į generalinius prokurorus, atkreipė dėmesį į vieną detalę.
„Siūlo iš vienos, tam tikros laidos. Įdomu, kas čia taip patarinėja, kaip čia atrinkinėja? Man atrodo, ten yra 1998 metų Riomerio universiteto laida. Man atrodo, kad čia tyčia galbūt. [...] Tai gali reikšti labai daug, kaip sako klasikas J. Erlickas. Reikėtų pažiūrėti visą sąrašą, kurie tada baigė universitetą, tada galima rasti atsakymus“, – portalui tv3.lt kalbėjo A. Sysas.
Vis dėlto, socdemas neatkleidė, ar jo pastebėta tendencija turės įtakos, balsuojant dėl kandidato į generalinius prokurorus Seime. Tiesa, A. Sysas, lygindamas buvusią kandidatę E. Dambrauskienę su E. Pašiliu, pažymėjo, jog pastarasis teisėjų bendruomenėje vertinamas palankiau.
„Skirtingai nuo prieš tai buvusios kandidatės, šitas kandidatas bent jau Teisėjų kolegijos įvertintas gerai, nes jis buvo pakeltas pareigose, turiu omeny, kad galėjo užimti aukštesnes pareigas, o prieš tai buvusi kandidatė buvo vos ne vienbalsiai atmesta. Tai bent jau teisėjų bendruomenė tą teisėją vertina labai teigiamai, kiek aš suprantu“, – komentavo A. Sysas.
Portalas tv3.lt primena, kad D. Grybauskaitė Kaišiadorių apylinkės teismo teisėją E. Dambrauskienę siūlė pakelti pareigose, t.y. paskirti Vilniaus apygardos teismo teisėja, tačiau su tuo nesutiko Teisėjų taryba.
„Tvarkietis“ nenori žmogaus „iš kaimo“
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime vadovas Petras Gražulis portalui tv3.lt neslėpė esantis pasipiktinęs prezidentės sprendimu dėl kandidatu į generalinius prokurorus.
„Kažkodėl prezidentė siūlo teisėjus ir siūlo iš rajonų, kurie neturi jokios administravimo patirties. Man atrodo, kad ji siekia visiškai parankaus, paklusnaus sau prokuroro, kad ką paskambinus pasakys, jis tą ir padarys.
Dieve mano, atsiprašant, juk iš kaimo žmogus vis tiek yra, neturi administravimo patirties. Čia gi visai Lietuvai vadovauti reikia, yra tikrai labai atsakingos pareigos, reikia ir politinį stuburą turėti. [...]
Kviesimės, kalbėsimės, gal mes ko nežinome, gal kažkur kitur turėjęs kokią administracinę patirtį, bet čia vis tiek... Ateiti iš provincijos ir visai Lietuvai vadovauti, ir dar tokiai neeilinei institucijai...“, – kalbėjo P. Gražulis.
„Tvarkietis“ pažymėjo, jog verčiau jau generaliniu prokuroru reikėtų skirti šiuo metu laikinai generalinio prokuroro pareigas einantį Darių Raulušaitį.
„Tas tas D. Raulušaitis turi patirtį, šitiek jis buvo generalinio prokuroro pavaduotoju, dabar laikinai eina vadovo pareigas, taigi jos (D. Grybauskaitės – tv3.lt) statytas žmogus pavaduotoju, tai iš tikro yra su patirtimi, tai kodėl jis negali eiti tų pareigų? Kodėl jo ji nenori siūlyti?“, – svarstė P. Gražulis.
Seimo narys pripažino, kad vis nepaskiriant Generalinės prokuratūros vadovo, žalą patiria pati prokuratūra, tačiau, kaip teigė P. Gražulis, dar didesnę žalą sistema patirtų, jeigu šiai vadovautų „kišeninis prokuroras“.
„Jei būtų atsakingas žmogus, jis neitų“, – E. Pašiliuo patarimą davė P. Gražulis.
Nenori būti pastumdėliais
Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas Julius Rėksnys pripažino, jog kandidato į generalinius prokurorus E. Pašilio jis nepažįsta, todėl ir vertinti jo kompetenciją esą yra sunku.
„Teko bendrauti su E. Pašiliu gal 3 kartus 2004-2005 metais. Tuo metu esu girdėjęs atsiliepimus iš Ukmergės kolegų prokurorų teigiamus, o daugiau nieko pasakyti negalime“, – portalui tv3.lt sakė J. Rėksnys.
„Jeigu žmogus buvo teismo pirmininku ir paskui dar buvo kandidatu į Apeliacinio teismo teisėjus, tai galbūt yra kažkokių svarbių momentų, kurie rodo, kad tas žmogus turi kažkokį potencialą savyje“, – apie E. Pašilį kalbėjo prokurorų atstovas.
Pasak pašnekovo, prokurorų bendruomenė iš kandidato į generalinius prokurorus tikisi aiškaus savo veiksmų prokuratūroje plano, sistemos problemų suvokimo, tikslų ir uždavinių įvardijimo ir jų įgyvendinimo.
Vis dėlto, pasak J. Rėksnio, kaip parodė profesinės sąjungos rengta prokurorų apklausa, prokurorai labiau linkę savo vadovu matyti jų bendruomenės atstovą.
„Iš dalyvavusiųjų apklausoje maždaug 90 procentų pasakė, kad jie matytų žmogų iš sistemos. Kalbantis su tais žmonėmis, aš susidariau tokį įspūdį, kad nebūtinai iš sistemos tas žmogus turi būti, tik visiems atrodo keista, kad prokuratūra pati taip ir nepasiūlė žmonių iš sistemos. Jie kaip ir norėtų kažkokio paaiškinimo, kodėl negali būti žmogus iš sistemos“, – kalbėjo prokurorų atstovas.
J. Rėksnys neslėpė, jog prokuratūrai verkiant reikia nuolatinio vadovo, mat šiuo metu prokurorai jaučiasi kaip našlaičiai.
„Buvo du bandymai paskirti generalinį prokurorą, o institucija liko be vadovo, o dabar yra trečias bandymas, tai, aišku, mums baisu, ką nors sakyti, nes prokuratūra yra tokioje situacijoje, kada buvo svarstomi biudžetai, kiti reikalai ir prokuratūra, kaip institucija, nukentėjo finansiškai, prokurorai nukentėjo, nes turi mūsų startuoti įvairios informacijos, baudžiamojo persekiojimo sistemos.
Taip pat prestižas... Prokuratūra yra tokia be stuburo, nėra aiškių pozicijų ir bendravimo su kitomis pozicijomis. Mes jaučiame, kad į mus žiūri kaip į kokius našlaičius ir gali elgtis kaip su pastumdėliais. Jeigu būtų tvirtas vadovas, kuris užbrėžtų tikslus ir turėtų kažkokį planą, tai institucija pati galėtų pajusti ir savo vertę, turėti kažkokį planą ir atsikovoti savo pozicijas“, – aiškino pašnekovas.
J. Rėksnys patikino, kad E. Pašilio kandidatūra su Prokurorų profesine sąjunga derinta nebuvo.
