Po baisios tragedijos 22-ejų metų mergina socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo šokiruojančiu, žadą atimančiu laišku, kuris leis suprasti, kokį siaubą patyrė savo mirties laukusi studentė. Vis dėlto perskaitę šį merginos laišką būsite labai sujaudinti, nes ji prašo nekovoti su žiaurumu blogiu.
„Niekada nepagalvotum, kad tai gali nutikti tau. Tai buvo paprastas penktadienis roko grupės koncerte. Atmosfera buvo gera, žmonės laimingi, šoko ir šypsojosi. O tada per priekinį įėjimą atėjo keli vyrai ir pradėjo šaudyti. Mes naiviai galvojome, jog tai yra pasirodymo dalis. Tai nebuvo teroristinė ataka, tai buvo skerdynės. Žmonės buvo sušaudyti tiesiai prieš mane, kraujo balos užpildė visas grindis. Suaugusių vyrų ašaros, kai jie laikė negyvų savo merginų kūnus...Ateitis sunaikinta, šeimos sudaužytomis širdimis per sekundę.
Šokiruota ir vieniša aš apsimečiau negyva daugiau nei valandą, gulėdama tarp žmonių, kurie matė savo mylimuosius nebegyvus. Aš laikiau užgniaužusi kvapą, bandydama nejudėti, neverkti – nesuteikdama tiems vyrams baimės, kurią jie norėjo matyti. Žmonės, kurie susirinko dėl vieningos priežastis – gerai praleisti penktadienio vakarą – buvo nekalti.
Šis pasaulis yra žiaurus. Tokie veiksmai turi paviešinti žmonių ištvirkimą, o vaizdai mane persekios visą gyvenimą.
Jie skrupulingai taikėsi ir šaudė į žmones aplinkui, o aš gulėjau koncerto salės centre, visai negalvodama apie savo gyvybę. Man tai neatrodė tikra. Kiekvieną sekundę tikėjausi, jog kažkas sušuks, kad tai tiesiog košmaras. Būdama šio košmaro dalimi, kuriai pavyko išlikti gyvai, noriu prisiminti tikruosius herojus.
Tą vyrą, kuris mane nuramino ir savo kūnu dengė nuo kulkų, tą porą, kurių paskutiniai prisipažinimai meilėje man leido tikėti, kad pasaulyje egzistuoja gėris, policijai, kuriems pasisekė įsiveržti ir išgelbėti šimtus žmonių, visiškam nepažįstamajam, kuris mane susirado gatvėje ir 45 min. ramino, nes aš maniau, kad vaikinas, kurį myliu, yra negyvas.
Prisiminti tą sužeistą vaikiną, kurį aš palaikiau savo Amaury, o jis mane ramino, kad viskas bus gerai, nors buvo pats sužeistas, išsigandęs ir vienišas. Tą moterį, kuri išsigelbėjusiems atidarė duris, draugą, kuris man pasiūlė savo namus ir nuėjo man nupirkti naujų drabužių, kad nereiktų nešioti kruvinų. Prisiminti visus, kurie man siuntėte palaikančias žinutes – jūsų dėka tikiu, kad šis pasaulis gali būti geresnis. Neleiskime, kad tai kada nors pasikartotų.
Bet labiausiai pagerbkime tuos 80 žmonių (šiuo metu patvirtintas žuvusiųjų skaičius siekia 129 - aut.past.), kurie mirė, kuriems nepasisekė, kurie šiandien nepabudo, kurių šeimoms ir draugams tenka išgyventi baisų skausmą. Man taip gaila. Nėra žodžių, kurie galėtų padėti išgydyti skausmą.
Aš jaučiuosi privilegijuota girdėti jų paskutinius žodžius, žinoti, kad paskutinės jų mintys buvo ne apie tuos gyvulius, kurie visą tai sukėlė. Jie galvojo apie savo mylimuosius.
Gulėdama nepažįstamųjų kraujo kalne, laukdama, kol kulka nutrauks mano 22 metus trukusį gyvenimą, aš įsivaizdavau kiekvieną mylimo žmogaus veidą, nuolat kartojau „aš jus myliu“. Visą tą laiką.
Prisiminiau skirtingus gyvenimo etapus, tikėjausi, jog mano mylimi žmonės žinos, kaip stipriai juos myliu, tikėdamasi, jog, nepaisant to, kas man nutiktų, jie tikėtų žmonių gerumu. Neleistų tiems vyrams laimėti.
Vakar daugelio žmonių gyvenimai buvo amžiams pakeisti, tad dabar mes privalome tapti geresni. Už gyvenimus, apie kuriuos nekaltos aukos svajojo, tačiau, deja, niekada negalės įgyvendinti. Ilsėkitės ramybėje, angelai. Mes niekada jūsų nepamiršime“, - rašė mergina.
