Skaudi žinomumo kaina ar vidinė stiprybė?
Ar kūrybai svarbi kančia, ir kiek jos gausu tavo kūryboje?
Kūrybai svarbūs sukrėtimai, išjudinančios vibracijos, kurios padeda pajudėti iš nulinio taško į liūdnesnę ar linksmesnę pusę. Nesu linkusi kentėti, tačiau esu emocionalus žmogus, kuris kartais ir liūdi. Mano kūryboje taip pat būna ir pykčio, natūralu, visi esame žmonės.
Reikia manyti, jog ramiai negyveni?
Meilių, jausmų būna, bet dabar jaučiuosi esanti sudėtingoje situacijoje. Kartais negaunu atsakymo į savo klausimus, nes būna, jog žmonės nežino, ko jie nori. Nesakau, kad aš viską žinau, bet šiokią tokią kryptį esu nusimačius, tai gal todėl su manimi nelengva? Kartais pagalvoju, kad gal aplinkiniai manęs išsigąsta... Norėčiau, kad taip nebūtų, nes visiems reikia meilės.
Kas tavyje turėtų gąsdinti?
Manau, kad neturėtų niekas (juokiasi). Taip, esu stipraus, kartais bjauraus charakterio žmogus, bet esu labai taiki. Žinoma, visiems pasitaiko blogų dienų, būna niurnu. Nežinau, gal gąsdina tai, kad interviu dalinu, kad koncertuoju, nebūnu namie... Būna, jog žmonės mano, kad esu užrietusi nosį, o man apie tai net baisu pagalvoti.
Kuo tavo pasaulis skiriasi nuo kitų?
Labai keblu atsakyti, nes negaliu palyginti. Nežinau, kaip kiti galvoja, mato žalią spalvą, jaučia skausmą. Esu tokia, kokia esu.
Smagu, kai tave atpažįsta?
Tai labai paradoksalu. Aišku, kad malonu, man to reikia. Jeigu tu nori, kad tave klausytų, tu turi būti populiarus, bet, iš kitos pusės, aš to nepastebiu. Aplinkinių žvilgsnius pamato kartu su manimi viešumoje einantys žmonės, draugai. Nesu beprotiškai populiari, tačiau man skiriamas dėmesys nenervina. Nors kartais noriu būti nematoma, visi to nori.
Apie muziką ir įkvėpimą
Ar save priskirtum prie tradicinių menininkų? Ir kas tai yra?
Nėra bendro apibrėžimo, kas yra tas menininkas. Nerasi dviejų žmonių, kurie vienodai rašo dainas, tapo. Menas – labai neapibrėžtinas dalykas, nes čia nėra jokių ekstremumų. Vis dėlto menininkai lygiai tokie patys, kaip ir kiti žmonės, tik kitokiu būdu užsidirba duonai.
Nors nesu tik muzikantė, atlikėja, nes stengiuosi šviestis, daug skaityti, bendrauti su įvairių specialybių žmonėmis. Man bus malonu, jei su manimi bendraujantis žmogus pasakys, kad esu išsilavinusi, intelektuali. Malonu pagalvoti, kad tobulėdama galiu sudaryti nekvailo žmogaus įspūdį, o bendravimo eigoje tą įspūdį tik patvirtinti.
Prisiminkime tavo drąsą muzikiniuose projektuose. Ar ryžtumeisi tam dabar?
Vis pasižiūriu įrašus ir noriu pasislėpti, susigūžti, nes dabar viską darau visai kitaip. Tai suprantama, gi augame, keičiamės, bet tada turėjau daug aviniškos drąsos. Ar eičiau dabar? Galvoju, kad eičiau, bet būčiau kitokia. Kita vertus, tai buvo mano pirmieji žingsniai, kad ir kokie jie buvo. Tada buvo skaudu, bet reikėjo tų kelių smūgių, kurie mane stuktelėjo judėti pirmyn.
Nieko gyvenime nekeisčiau, nes mano patirtys mane labai puikiai formavo. Tėvai mane ugdė savarankišku žmogumi, ir tikrai nebūčiau tokia, kokia esu dabar, jei ne visi patyrimai. Žinoma, kai kurie skaitys ir sakys: „Cha, ką ji čia perėjusi“, bet kiekvienas žvelgiame per savo prizmę. Ar aš norėčiau, kad mano gyvenime viskas būtų labai lengva? Nežinau. Manau, kad kliūtys man davė daugiau.
Kokios muzikos niekada nedainuotum?
Kurią dainuodama jausčiausi blogai, savimi nepasitikėčiau. Viename muzikiniame projekte yra tekę repuoti, atlikti operos kūrinius, tai tokių dalykų ateityje norėčiau išvengti. Išeiti iš komforto zonos gali darydamas ir tai, ką moki. Ne mano būdas yra kardinaliai plėsti muzikos ribas.
Yra kažkokia riba, kada tu norėsi užbaigti muzikantės karjerą?
Labai sunku atsakyti. Pagalvoju ir dabar, ką veikčiau, jei nedainuočiau, bet, manau, kad vis tiek dirbčiau su renginiais, žmonėmis. Gebu gerai komunikuoti, tai nuo žmonių toli tikrai nesitraukčiau. Bet tikrai būtų labai liūdna, jei nedainuočiau.
Jei turėtum galimybę susitikti su bet kurio amžiaus žmogumi, kas tai būtų?
Turiu pagalvoti.... Būtų labai įdomu susitikti su Mocartu, Freddie Mercury‘iu ir Whitney Houston. Šie žmonės nėra mano autoritetai, tačiau muzika apskritai mane labai įkvepia. Pavyzdžiui, klasikinė muzika buvo ir yra didžiulė mano gyvenimo dalis, nes mano abu tėvai yra klasikos muzikantai.
Mane įkvepia netikėti muzikiniai atradimai, draugų, nepažįstamųjų tekstai. Šie išvardyti žmonės nėra mano etalonai, tačiau, manau, jog be jų muzika nebūtų tokia, kokia ji dabar.
Paklausti, padėkoti, kažką pasakyti jiems norėtumei?
Norėčiau pasėdėti ir pažiūrėti, kaip jie kuria. Nieko neklausčiau, tik žiūrėčiau.
Kaip jaustumeisi, jei kas nors apie tave taip įkvepiančiai kalbėtų?
Tada vienas iš mano tikslų būtų įveiktas. Norėčiau sugebėti įkvėpti žmones, tai - didelis turtas. Mano viena draugė man yra sakiusi, kad ją skatinu stengtis kūryboje, tačiau apie tai nesusimąstau, gal nesijaučiu tokia svarbi.
Sėkmingai bičiulystei reikalinga draugystė su savimi
Kokių tikslų turi?
Turiu labai aiškius siekius. Noriu pabaigti antrą magistrą, susiplanuoti artėjančius koncertus ir, žinoma, kitais metais norėčiau išleisti antrą albumą. Tolimesni planai? Nežinau. Nesu iš tų žmonių, kurie sako: „Po penkerių metų išvažiuosiu ir negrįšiu“. Čia mano Vilnius, kurį labai myliu, mano šeima, draugai.
Yra klausimas, kurio tu nemėgsti?
Aš kalbu taip, kaip yra, nesu linkusi kalbėti taip, kaip reikia. Nėra man nemalonių temų, tik nemėgstu, kai žmonės viešai skalbia savo apatinius. Vis dėlto kategorizavimas yra blogas dalykas, todėl, noriu pabrėžti, jog tokių žmonių neteisiu. Vis dėlto noriu būti išgirsta, įdomi dėl savo muzikos, dėl to, ką turiu pasakyti.
Ar tavo gyvenimo vyras turėtų būti muzikantas?
Man tai visiškai nesvarbu. Norėčiau, kad žmogus, su kuriuo siesiu savo gyvenimą, būtų pakantus menui. Nereikia, kad jis būtinai būtų menininkas, muzikantas, o reikia, kad savo galvoje turėtų krūvą gerų dalykų.
Taip pat labai svarbu, jog žmogus žinotų, kas jis yra. Tik susivokęs, susidraugavęs su savimi galės būti sėkmingoje bičiulystėje su kitu. Jei negali susitvarkyti su sava galva, kaip galėsi susitvarkyti su dar viena. Žinoma, po penkių metų pati juoksiuos skaitydama, jog žinau, kas esu.
Ar esi laiminga?
Šiuo metu taip. Gyvenimas it zebras: būna juodžiau, būna šviesiau, būna naktį neužmiegu. Vienas mano nuostabus bičiulis yra pasakęs: „Mes patys renkamės, ką daryti“. Renkamės pyktis, jaustis laimingai. Šiandien renkuosi būti laiminga, ir niekas iš manęs to atimti negali.
