Maža pelno marža išsiskiriantis mažmeninės prekybos verslas susiduria su keletu esminių veiksnių, kurie neleidžia lengviau atsipūsti prekybos tinklų valdytojams. Kaip ir ūkininkai, Europos prekybininkai nukenčia nuo smunkančio vartojimo Senajame žemyne. Sektoriuje įsivyravo stipri konkurencija, kuri taip pat trukdo padidinti pelno maržą.
Reikia atkreipti dėmesį į naujai iš žemės ūkio sektoriaus kylančias rizikas, kurias patiria prekybos centrų tinklai. Dėl Graikijos krizės, Rusijos embargo ir vartojimo tendencijų kaitos išgyvendami sudėtingus laikus, Europos šalių ūkininkai ir maisto produktus gaminančios bendrovės paspartino konsolidacijos iniciatyvas, siekdami išlaikyti produkcijos kainas virš savikainos ribos. Tarptautinio tinklo „Coface“ ekspertų vertinimu, mažmeninės prekybos sektoriui nebus lengva atsverti šį veiksnį, nes arši konkurencija ir prastas vartojimas stabdo ryškesnį kainų pokytį.
Vertinant padėtį Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriuje taip pat būtina sutelkti dėmesį į nuolatines ir naujas prekybininkams kylančias rizikas. Prisiminus, kokia buvo nelengva skandinavų „Rimi“ pradžia mūsų šalyje, ar matant, kad prekybos tinklo „Prisma“ veikla Lietuvoje vis dar pažymėta minuso ženklu, akivaizdu, jog kitur Europoje šiame sektoriuje vyraujančios tendencijos yra būdingos ir mūsų šaliai.
Ši vasara Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriui kaip niekada karšta. Netyla „Fresh Market“ žlugimo atgarsiai, eskaluojamas viešas VP grupės akcininkų konfliktas. Šiomis aplinkybėmis svarbu įvertinti, kurie veiksniai iš tiesų didina verslo riziką, o kurie neturės rimtesnės įtakos minimų įmonių finansams.
„Fresh Market“ į stipriai prisotintą mažmeninės prekybos sektorių bandė įsilieti teikdama kasdienių prekių į namus pristatymo paslaugą, tačiau, matyt, per menkai įvertino riziką, kad ji net Europos mastu dar laikoma labiau eksperimentine nei įprasta, o didelės produktų surinkimo ir išvežiojimo sąnaudos neleidžia šiai naujovei tapti pelningai.
Galima vertinti, kad, be maisto pristatymo į namus, „Fresh Market“ tinklas vartotojams nepasiuntė jokios aiškios žinios, kuo šis tinklas geresnis už konkurentų. Rezultatas – nesulaukę atsiperkamumo akcininkai pasitraukė ir verslas žlugo.
Dar anksti tiksliai vertinti, tačiau akivaizdu, kad nemažai tiekėjų patirs nuostolių dėl ūmaus „Fresh Market“ pasitraukimo. Ypač tai pasakytina apie greitai gendančių produktų gamintojus. Laimės tiekėjai, kurie buvo apsidraudę prekinį kreditą, tačiau ne paslaptis, kad mūsų rinkoje tokių bendrovių nedaug.
Padėtis VP grupėje vertinama kitaip: konflikto turinys nesuponuoja priežasčių mažinti „Maximos“ tinklo ar susijusių stambių įmonių mokumo reitingą. Vis dėlto akcininkų nesutarimai laikomi viena iš įmonių bankroto priežasčių, todėl „Coface“ ekspertai tokias situacijas stebi labai atidžiai. Svarbiausias veiksnys, kodėl VP grupės konfliktas nevertinamas kaip rizikingas, – įtampa kyla iš smulkiojo akcininko veiksmų.
„Fresh Market“ istorijos kontekste daug rimčiau reikėtų vertinti „Lidl“ atėjimą. Akivaizdu, kad, atidarius mažomis kainomis konkuruojantį prekybos tinklą, šiame sektoriuje taps dar labiau ankšta. Tai neturėtų smarkiai veikti didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų finansinių rezultatų, bet tokių rinkos žaidėjų, kurie nėra pakankamai išaugę ir neturi aiškios pozicijos rinkoje, situacija gali ūmai suprastėti.
Dabar mūsų šalyje besiklostanti padėtis trumpuoju laikotarpiu bus palanki vartotojui, tačiau augs gamintojo ir tiekėjo rizika neatgauti pinigų už prekes iš mažmeninės prekybos sektoriaus įmonių.
