Visą gyvenimą dirbęs Lietuvos pensininkas kas mėnesį vidutiniškai gauna 250 eurų pensiją. Graikijoje vidutinis senjoras gauna pusketvirto karto daugiau. Europos Sąjungai planuojant į skolas įklimpusią Graikiją paremti 50 mlrd. eurų, Lietuvos Seimo pirmininkė neišlaikė. Loreta Graužinienė pareiškė, kad Lietuva neturi dengti Graikijos skolų.
„Nuolaidžiauti Graikijai negalime, nes mes liksime nesuprasti ir mūsų Lietuvos žmonių, kada jie, gaudami vidutinę pensiją, turės padėti tiems, kurie gauna pačią minimalią pensiją. Tai tikrai yra nesąžininga prieš mūsų žmones“, - kalbėjo L. Graužinienė.
Seimo vadovė neslepia abejojanti, ar iš viso Graikijos parlamentas patvirtins reformas, kurių reikalauja Europos Sąjunga.
Analitikai ir politologai atmeta, kad Graikijos skolos bus dengiamos mūsų pensininkų sąskaita. Paskola Graikijai būtų skiriama ne iš Europos Sąjungos stabilumo fondo, į kurį tapusi euro zonos nare Lietuva kasmet įsipareigojo pervesti po 64 milijonus eurų. Tik naudojantis tuo stabilumo fondu būtų pritraukiamos lėšos iš įvairių skolintojų, kurios ir atitektų Graikijai. Iš šalies biudžeto skirti pinigų Graikijai nereikėtų.
Pasisakanti už pagalbos ranką Graikijai Dalia Grybauskaitė prieštaringo Seimo vadovės pareiškimo nekomentuoja.
„Aš niekada nekomentuoju valstybės vadovų pasisakymų. Tai pirmiausia mano pozicija. O antra, norėčiau pakartot, kad Lietuva įstojo į euro zoną. Euro zona yra tokia valstybių sąjunga, kuri, kai yra bėda, viena kitai padeda. Kai bus Lietuvai bėda, visos šalys padės“, - kalba prezidentė.
„Eilinį kartą ponia Graužinienė pakalbėjo kaip visiška populistė, kaip politikė, arba neturinti normalaus ryšio su Europos politine ir ekonomine tikrove, arba net ir neturėjusi niekada to normalaus ryšio“, - teigia politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius.
Tiesa, pripažįstama, kad pagrindo nerimauti yra, jeigu Atėnai išvis negrąžintų skolų. Tada šimtamilijardinės skolos kristų ant visų bendrijos valstybių pečių. Kol kas visai tai – tik spėlionės, nes jei Graikija atsigaus, skolų grąžinimas gali tęstis ir keletą dešimtmečių. Vis dėlto, pasak Vladimiro Laučiaus, politikai neturėtų gąsdinti žmonių.
Antra vertus, anot ekspertų, kažin, kuris scenarijus būtų pigesnis. Mat Graikijos išstojimas iš euro zonos taip pat kainuotų daug. Jeigu Graikija bankrutuotų, Europos Sąjunga prarastų jai paskolintus pinigus.
