Nuo praėjusių metų pradžios Šanchajaus akcijų biržoje buvo stebimas didžiulis susidomėjimas šalies akcijomis ir tai spartino kapitalo judėjimą vienoje didžiausių pasaulio ekonomikų. Vis dėlto birželio viduryje burbulas bliūško, o jo efektai grasina persiduoti likusiam pasauliui.
Steroidai ekonomikai
Kaip portalui tv3.lt sakė bendrovės „Synergy Finance“ investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis, sulėtėjusią Kinijos ekonomiką bandyta atgaivinti per akcijų biržą, tačiau valdžia nesuprato, kad vėliau augimą suvaldyti bus beveik neįmanoma.
„2014 metų pradžioje augimo tempai lėtėjo, bet Kinijos centrinis bankas pradėjo kalbėti apie skatinimo politiką, taip pat užsienio investuotojams buvo leista investuoti į žemynines Kinijos akcijas. Tuo tarpu politikai viešai pradėjo kalbėti apie tai, kad palaikys akcijų rinkos likvidumą“, – pastebi ekspertas.
Pasak jo, per vieną dieną Kinijoje buvo atidaroma šimtai tūkstančių investavimo sąskaitų, o patys investuotojai dažnu atveju buvo beraščiai akcijų rinkose. Tokį įsitraukimą paskatino tai, kad akcijų kaina per pirmą dieną pradėjo augti dvigubai.
„Visi šie dalykai vedė prie to, kad akcijos brango beveik 100 proc., bet įmonių pelnai tikrai nepadidėjo“, – komentuoja A. Milevskis.
Nuo birželio 12 dienos pasikeitus investuotojų nuotaikoms, Šanchajaus akcijų biržos vertė krito apie 30 procentų. „Kai kainos kyla labai stipriai, užtenka vienos prastos dienos, kad visi pradėtų pardavinėti savo akcijas. Tą dieną kainos smuko apie 4-5 procentų. Taip pat prisidėjo Graikijos užsitęsusios derybos. Visgi apie tokią atomazgą jau seniai kalbėjo Vakarų bankai ir analitikai“, – sako A. Milevskis.
Startinis šūvis – sau į koją
Šiuo metu komunistinė Kinijos valdžia deda visas pastangas, kad suvaldytų vieną chaotiškiausių pasaulyje dalykų – akcijų biržą. Pasak A. Milevskio, tokios pastangos duos atvirkštinį efektą.
„Investuotojai galės naudoti savo asmeninį turtą kaip užstatą investavimui. Iš savo patirties žinau, kad tai yra absurdas. Juk negali leisti žmogui spekuliuoti savo turtu. Dažniausiai tokie bandymai nieko gero neduoda, o tokie bandymai gelbėti nieko gero neatneša. Juo labiau investuotojai pradėjo nebetikėti, ką teigia Kinijos valdžia“, – pabrėžia pašnekovas. Anot jo, reikia palaukti, kol burbulas išleis orą ir situacija stabilizuosis.
„Visi mato ir visi vertina, kad Kinijos ekonomika lėtėja, todėl likusiame pasaulyje tam buvo pasiruošta“, – pastebi analitikas.
Kas baisiau Europai: Graikijos išstojimas ar Kinijos sustojimas?
Pasak, A. Milevskio, neįmanoma tiksliai pasakyti, kaip keisis situacija, nes kiekvieną dieną skirtingi įvykiai gali viską pakeisti, todėl sunku vertinti, kaip tai palies Europą.
Tuo tarpu Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas pastebi, kad Graikijos ir Kinijos krizės yra labai lokalios ir kol kas įtakos viena kitai neturi.
„Graikijos išstojimas iš euro zonos yra imobilizuotas klausimas, nes skolos yra institucijoms , o ne privatiems investuotojams. Kiek svarbu, kad Graikija liktų euro zonoje? Tą geriausiai parodė akcijų kainų pokytis. Paskelbus, kad Graikija nesusitarė su kreditoriais dėl sąlygų, akcijų kainos kyla į viršų ir investuotojai nebekreipia dėmesio į šalies nenorą tartis. Kinijos akcijų rinkos turbulencijos nepersiduoda nei JAV, nei Europos rinkoms“, – teigia jis.
Net Graikijos išstojimo atveju būtų paliesta tik 2 proc. euro zonos BVP. Tačiau, pasak A. Milevskio, viskas priklauso nuo to, kaip į tai reaguos kitos šalys, mat domino efektas šiuo atveju gali būti daug masyvesnis.
„Manau, kad neįmanoma, jog Kinija sustos, bet Graikijos išstojimas yra daug opesnis klausimas Europai. Jeigu Ispanijoje ar Italijoje atsiras populistinė jėga, sulauks pasekėjų, tai gali būti labai blogai. Graikai skolingi 300 mlrd. eurų skolos, o Italai skolingi 2 trln. Eurų skolos. Visi bijo domino efekto, nes neįmanoma numatyti veiksmų scenarijaus kaip tai buvo „Lehman Brothers“ bankroto atveju“, – svarsto jis.
Viskas priklauso nuo vartojimo
Kinija yra viena didžiausių pasaulio vartotojų ir gamintojų. Abu ekspertai sutinka, kad būtent per šias kryptis sulėtėjusi Kinijos ekonomika galėtų turėti daugiausiai įtakos tiek Europai, tiek visam pasauliui.
„Kinijoje smuks vartojimas, nes žmonės, kurie galėjo kažkur išleisti pinigus, juos prarado finansų rinkoje. Natūralu, kad šalis yra nemaža žaliavų vartotoja ir per tą pusę bus nemaža neigiama įtaka. Formuojasi vaizdas, kad JAV yra vienintelė rinka, kuri išlaiko stabilų augimą, nes Europa atsigauna tik pamažu, o Kinijos augimas stoja“, – prognozuoja A. Milevskis.
M. Dubnikovas svarsto, kad dabartinis Šanchajaus akcijų biržos supurtymas gali įnešti stabilumo gamybos rinkoje.
„Gali sumažėti šalies vartojimas ir tai duos efektą viso pasaulio gamintojams, ypač technologijų srityje. Kita vertus Kinijos pinigų nutekėjimas lemia tai, kad jie neturės didelio produkcijos augimo. Didelė pasaulio dalis produktus gamina būtent Kinijoje, taigi tai reikštų gamybos pigimą arba bent jau nebrangimą“, – teigia ekspertas.
Pasak jo, ši savaitė pasaulio ekonomikoje yra labai svarbi, nes šalia Kinijos ir Graikijos aklaviečių, gali būti atidarytas galimybių langas kitoje pasaulio dalyje.
„Šią savaitę paaiškės JAV ir Irano derybos dėl branduolinės programos vystymosi. Jeigu bus susitarta, tai po 30 metų įvairių sankcijų, jos gali būti panaikintos, tada matysime dalinį naftos atpigimą. Tokiu atveju bus duota milžiniška teigiama įtaka Kinijai ir Indijai. Graikijos problema jau yra apribota laike, o Irano susitarimas ir atpigusi nafta gali būti pagalba jau minėtai Kinijai“, – prognozuoja M. Dubnikovas.
